Visuotinė „čekiukų“ skandalo banga Šakių dar nepasiekė, bet vietos politikų sandoriai ir moralė – po didinamuoju stiklu. Juos peržiūrėti verčia savivaldybėje vis garsiau skambanti „pieštukų ir trintukų“ istorija. „Mano sąžinė rami“, – tikina buvęs administracijos direktorius Dainius Grincevičius, kuriam vadovaujant sudarytos net trys kanceliarinių prekių pirkimo sutartys su jo sutuoktinės Rasitos Grincevičienės įmone „Jundula“. Paskutinė, pasirašyta prieš pat anos kadencijos pabaigą, tebegalioja. Meras Raimondas Januševičius rėžia tiesiai šviesiai – tai akibrokštas, bet prisipažįsta, kad ką nors pakeisti jo rankos per trumpos.
Įžvelgia naudą šeimos verslui
„Pieštukų ir trintukų“ istorija nėra nauja. Ji rutuliojasi nuo 2018 m., kai Šakių rajono savivaldybės administracija, vadovaujama D. Grincevičiaus, sudarė pirmąją sutartį su UAB „Jundula“. Tiesa, tuomet parašą dėjo ne direktoriaus sutuoktinė, o jos įgaliotas asmuo, tačiau tai administracijos vadovui nepadėjo išvengti klausimų dėl galimo viešųjų ir privačių interesų supainiojimo.
Praėjusiame savivaldybės tarybos posėdyje „pieštukai ir trintukai“ vėl buvo priminti. Išsamiai išdėstęs visą kanceliarinių pirkimų sutarčių chronologiją, išsakęs abejonę dėl juridinio ir moralinio jų teisėtumo, tarybos narys Giedrius Pulokas neslėpė, kad šiam pasisakymui jį išprovokavo buvusio mero Edgaro Pilypaičio ankstesniame tarybos posėdyje mestas įtarimų šešėlis dėl jo paties sutarties su savivaldybe skaidrumo. Perfrazuodamas kolegą, G. Pulokas teiravosi, kas išsklaidys paslapties ir klausimų šydą, kuris, anot jo, gaubia kanceliarinių pirkimų sutartis.
„Draugas“ primena, kad iš viso praėjusioje kadencijoje su UAB „Jundula“ buvo sudarytos trys sutartys. Pirmąją, kuria Šakių rajono savivaldybės administracija įsipareigojo iš tiekėjo nupirkti kanceliarinių prekių už ne mažiau nei 70 procentų sumą nuo sutartyje įvardytos maksimalios sumos, 2018 m. pasirašė pats D. Grincevičius ir UAB „Jundula“ direktorės R. Grincevičienės įgaliotas asmuo. Po dvejų metų sudarant antrąją, savivaldybei atstovauja direktoriaus pavaduotojas Redas Juškaitis, o tiekėjui – pati įmonės direktorė. Paskutinė sutartis tų pačių šalių pasirašyta 2022 m. lapkritį, joje – esminis pakeitimas: maksimali suma, už kurią įsipareigojama nupirkti prekių, išaugusi kone dvigubai.
„Sudaryta terpė garantuotam ilgalaikiam pasipelnymui, nauda šeimos verslui“, – apžvelgdamas per praėjusią kadenciją sudarytas sutartis konstatuoja G. Pulokas.
2022–2023 m. savivaldybė iš UAB „Jundula“ kanceliarinių prekių pirko už 19 tūkstančių eurų kasmet.
Juridiškai švaru, bet kliūva moralė
Aštrių žodžių nevengia ir meras R. Januševičius. Jis pripažįsta, kad kanceliarinių prekių sutartys, kurias rado pradėjęs eiti pareigas, ir jose numatytos sąlygos jį gerokai nustebino. Dar labiau kilstelėti antakį privertė šioms reikmėms išleidžiamos sumos.
„Turime administracijos direktoriaus ataskaitą, pagal kurią 2023 metų pirmą–ketvirtą mėnesį buvo viena suma, o man pradėjus dirbti išlaidos kanceliarinėms prekėms sumažėjo tūkstančiais. Bet mums savivaldybėje tų prekių ir dabar netrūksta, tad faktai ir skaičiai tikrai įdomūs. Dėl segtuvų irgi įdomu – dokumentuose jų pripirkta tūkstančiai, bet kai prireikia – nėra“, – savo pastebėjimus vardija meras.
Trečioji sutartis su „Jundula“ galioja iki šių metų lapkričio. R. Januševičius sako bandęs ją nutraukti, tačiau nesėkmingai.
„Ta sutartis buvo pasirašyta paskutiniais anos kadencijos mėnesiais, galvojant apie porinkiminį laikotarpį, joje sudėti visi įmanomi saugikliai, tad tiesiog nutraukti šalių sutarimu nelabai gavosi. Toliau nesivėliau, drastiškai eiti iki teismų ir įrodinėti dėl nutraukimo nesinorėjo. Faktas tas, kad dabar turime štai tokį akibrokštą, – pripažįsta savivaldybės vadovas, besdamas pirštu į buvusiųjų moralę: – Konservatoriai kalba apie skaidrumą ir aukštą moralę, bet nepasižiūri patys į save – būnant valdžioje šešerius metus sudaryti sutartis su šeimos nariu, kurių net neįmanoma nutraukti.“
Vis tik meras pripažįsta, kad „kriminalo“ čia greičiausiai nėra – specialiosios tarnybos domėjosi „Jundulos“ viešbučiu dėl apgyvendinimo pandemijos metu, bet kanceliarinių prekių sutartys į jų akiratį nepakliuvo.
„Nors dabar, po Tarybos nario pasisakymo ir šios situacijos išviešinimo, svarstau, kad reikės pasiklausti, kiek visa tai teisėta ir teisiška. Turėsime reaguoti“, – imtis veiksmų žada R. Januševičius.
Sutartis su „Jundula“ įdėmiai perskaitęs administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis neabejoja, kad jos sudarytos raštingai, nepažeidžiant teisės aktų.
„Juridiškai neprikibsi. Bet iš kitos pusės – yra moralinė problema. Administracijos direktorius sutartį su savo žmona įpareigoja pasirašyti savo pavaduotoją; įtraukiama būtina sąlyga išleisti ne mažiau nei 70 procentų numatytos maksimalios sumos... Pinigai aukščiau visko, moralė lieka kažkur užnugaryje“, – konstatuoja jis.
Savivaldybės vyriausioji specialistė Jolita Matusevičienė, atsakinga už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą, patvirtina, kad sudarant sutartį su „Jundula“ procedūros nebuvo pažeistos.
„Yra Grincevičiaus nusišalinimai nuo bent kokio pobūdžio administracinių procedūrų rengiant, svarstant, priimant sprendimus, susijusius su UAB „Jundula“. Jie perduoti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), nusišalinimų aplinkybės deklaruotos privačių interesų registre bei paviešintos savivaldybės puslapyje. Plika akimi žiūrint, šios sutartys gal ir gali kelti abejonių, bet pasidomėjus giliau akivaizdu, kad procedūros išlaikytos“, – tikina korupcinę priežiūrą rajone vykdanti specialistė.
Sąžinės priekaištų nejaučia
Tarybos narys D. Grincevičius, praėjusioje kadencijoje ėjęs administracijos direktoriaus pareigas, sako dėl kolegų pasisakymų patiriantis svetimą gėdą.
Anot jo, pasirašant sutartis su UAB „Jundula“ visos procedūros buvo atliktos pagal VTEK rekomendacijas, jos yra teisėtos, to esą negalėjo paneigti ir prieš dvejus metus „valstiečių“ inicijuoti tikrinimai.
„Mano sąžinė rami“, – klausiamas apie moralinę pusę priduria jis.
Antrą kadenciją taryboje dirbanti R. Grincevičienė primena, kad savivaldybė kanceliarinėmis prekėmis iš UAB „Jundula“, kurioje jai priklauso 50 procentų akcijų, apsirūpina beveik du dešimtmečius. Pirmosios sutartys buvo pasirašytos dar su administracijos direktoriumi Juozu Puodžiukaičiu, vėliau – su Evaldu Sniečkumi.
„Aš suprantu, kad dabar, kai yra mano vyro parašas, šita situacija skamba įdomiai. Tačiau į visus klausimus jau buvo atsakyta anksčiau, pateikti visi paaiškinimai, išaiškintos procedūros. Nėra nieko, kas būtų neteisėta“, – sako ji, darydama prielaidą, kad vėl tuos pačius klausimus keliantis kolega tų paaiškinimų galbūt negirdėjo, nes taryboje dirba tik pirmą kadenciją.
Anot R. Grincevičienės, anksčiau savivaldybė iš „Jundulos“ pirkdavo visas prekes, tarp jų ir popierių, bet pastaraisiais metais jis įsigyjamas per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO). „Jundulai“ liko rėmeliai, įmautės, rašikliai, širdelės ir kitos prekės, kurių poreikis mažesnis. Apytikslė per mėnesį išleidžiama suma – tūkstantis eurų.
Ji primena, kad, „Jundulai“ laimėjus konkursą praėjusios kadencijos metu, buvo konsultuojamasi su savivaldybės teisininkais, pasitikrinta dėl viešųjų ir privačių interesų, parašai buvo dedami taip pat tariantis su specialistais.
„Prieš dvejus metus man buvo pasiūlyta geranoriškai nutraukti sutartį, bet nesutikau. Tuomet kalbėjausi su direktoriumi, išdėsčiau argumentus ir, man atrodė, vienas kitą supratome. Tuo viskas ir pasibaigė. Maža to, kai prieš praėjusią Rugsėjo 1-ąją meras darė krepšelius pirmokams, prekės buvo perkamos iš mūsų. Sąskaitą rašiau ne pagal sutartį, tai buvo atskiras pirkimas. Manau, jie geriau nerado – mes siūlome kokybišką prekę ir geras kainas“, – įsitikinusi R. Grincevičienė.
Žvelgdama į ateitį, „Jundulos“ direktorė neabejoja dalyvausianti ir būsimame konkurse, kai ši sutartis pasibaigs.
„Esu šimtu procentų teisi, dėl moralės taip pat. Nors, neslėpsiu, partinė veikla verslams trukdo. Mano partneriai sako, kad per mane prarandame klientus“, – sako verslą su politika derinanti tarybos narė.