Šakių meno mokyklos Kudirkos Naumiesčio padalinio Muzikos ir Dailės skyriams persikėlus į gimnazijos patalpas, liko nenaudojamas pastatas Dariaus ir Girėno gatvėje. Prieš terminą nutraukus turto panaudos sutartį, pastatas perėjo savivaldybės žinion. Greičiausiai, artimiausiu metu čia bus įrengti socialiniai būstai. Tačiau 17 metų minėtame pastate dirbęs dailės mokytojas profesionalus dailininkas Mindaugas Pauliukas mato čia kitą viziją.

Aprodydamas Kudirkos Naumiestyje Dariaus ir Girėno g. 18 numeriu pažymėtame name esančias patalpas, kur anksčiau vaikai buvo mokomi muzikos ir dailės, M. Pauliukas apgailestavo, kad jas teko iškeisti į gimnazijos klasę, kurioje niekas netelpa. Į vieną spintą perkraustyti visų dailės reikmenų neįmanoma, tad senosiose patalpose liko ir 20 metų parodoms kaupti vaikų piešiniai, ir pamokoms rinkti daiktai, ir dalis priemonių, o vaikų diplominiai darbai tiesiog buvo išdalinti po įstaigas.

Pasak dailininko, niekas jo nesustabdytų – nei faktas, kad pastatą būtina remontuoti, nei tai, kad šiuo metu čia jau nukabinti ir elektriniai radiatoriai, ir užsuktas vanduo, jeigu tik būtų kokia galimybė čia sugrįžti, nedvejotų nė akimirkos – atgal susineštų visus daiktus ir molbertus.

„Bet kas gali pasakyti, kad šitos sąlygos netinkamos, bet man niekas neįrodys, kad anos yra geresnės“, – tvirtino dailės mokytojas, nedrįsdamas kalbėti už muzikantus, nes, jo manymu, šie gimnazijoje gavo geresnes sąlygas.  

Dailininkas rodo menininkų, dalyvavusių jo organizuojamuose respublikiniuose pleneruose „Šviesa – Tiesa“ rašytus laiškus ir jų reakcijas į žinią, kad mokykla perkeliama į kitas patalpas.

Laiškuose menininkai apgailestavo, kad neliks jų sąskrydžių vietos ir „visų veiksmų epicentro“. Pasak architekto menininko Manto Maziliausko, jis sužinojo liūdną žinią, kad „Meno mokyklą su savita, profesionalia ir specializuota struktūra, didelėmis perspektyvomis buvo nutarta iškelti ten, kur pigesnis išlaikymas... į gimnazijos kažkokią pusrūsio klasę“.   

„Aš noriu, kad vietiniai gyventojai sužinotų, kaip žmonės mato iš toliau. Aš vietinių, ypač pagyvenusių, nuomonę žinau: „Ko čia spurdauji? Gavai gerai, šiltai, džiaukis, kad ir tiek turi“, – atviravo M. Pauliukas, tvirtindamas, kad „mokyklos perkėlimas yra tik techninis klausimas, bet čia kalba žmonės iš bendros tautinės idėjos“, nes „šis namelis jau yra tapęs savita legenda“, todėl jame mato kitą viziją – įrengti kūrybines dirbtuves simboliniu pavadinimu Kudirkos mokykla.

Panašiai mąsto ir M. Maziliauskas, kurio manymu, „Meno mokyklai galėjo būti skirtas daug didesnis politinis ir finansinis dėmesys“.

„Pavyzdžiui, kieme stovintis nenaudojamas senovinis ūkinis pastatas galėtų virsti į nuostabias specializuotas šiuolaikiškas klases, kurios ne mokslo metų laiku galėtų būti ir pelną nešančiu nuomos objektu kaip rezidencija meno, mokslo ar muzikos kūrėjams“, – siūlo žinomas architektas.

„Reikėtų įsukti šitą miestelį, – sako M. Pauliukas. – Jau vien dėl to, kad čia yra Lietuvos himno sostinė, o himnas lietuvius vienija ir yra svarbus ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.“

Šakių meno mokyklos direktorius Einaras Martinaitis patikino, kad su Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos direktoriumi Romualdu Vadluga yra sutarę, jog ateityje dailės mokytojui bus sudarytos galimybės turėti daugiau erdvės.

„Žinom šitą problemą. Jau ir su mokytoju kalbėjom. Dar trūksta lentynų, tačiau jas ketiname įsigyti iš kito biudžeto, nes viskas iš karto nepasidaro. Reikia šiek tiek kantrybės“, – tvirtino E. Martinaitis.

Pasak jo, Meno mokyklai priklausiusiam pastatui jau seniai reikėjo didžiulio remonto, kad atitiktų visus higienos reikalavimus, o tai padaryti buvo ne mokyklos galimybėms ir jėgoms, nes į pastatą įsimetęs grybas, įlūžusios grindys, reikia perdaryti ir elektrą, ir vandentiekį, o ir patalpų šildymas elektra šiandien kainuoja nemažus pinigus.

„Aš manau – viskas tik į gera, tik gal mokytojas truputį per jautriai sureagavo“, – teigė Meno mokyklos direktorius, pridūręs, kad po tiek metų darbo vienoje vietoje tokius pokyčius visiems būtų priimti sunku.

Kudirkos Naumiesčio seniūnas Edvardas Belevičius patvirtino, kad po nuomos nutraukimo pastatas perėjo savivaldybės žinion, o ši ateityje tame namelyje nori matyti įrengtus vieną ar du socialinius būstus. Rajono savivaldybės meras Raimondas Januševičius apie šiuos planus jau atvirai prakalbo ir paskutiniame seniūnų susirinkime.

E. Belevičius patikino, kad M. Pauliukas kalbėjosi su juo apie savo viziją, tad jai pritartų. Todėl patarė dailininkui įsteigti kokią su menais susijusią asociaciją, tada galėtų ne kaip fizinis asmuo, o kaip organizacija teikti prašymą savivaldybei dėl patalpų panaudos. Seniūno manymu, kūrybinės dirbtuvės būtų vienas iš variantų, kaip panaudoti šitą pastatą.