Antradienį Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (PPAR) į debatus verslui aktualiais klausimais pakvietė kandidatus į Šakių rajono merus. Renginio pabaigoje debatų moderatorius, KTU finansų prof. Rytis Krušinskas reziumavo, kad debatų būta gana karštų, su šiokia tokia įtampėle, tačiau kandidatams jis linkėjo krašte ieškoti dalykų, kurie vienija, o ne skiria, nes tik tai visus daro stipresnius.

Susirinkusiuosius sveikinęs Kauno PPAR viceprezidentas, Šakių atstovybės vadovas Arūnas Tarnauskas kalbėjo, kad verslo debatai – dar viena proga geriau susipažinti su kandidatais, išsakyti verslui rūpimus klausimus, diskutuoti dėl Šakių ekonominės ir socialinės plėtros ateinančiais metais, nes visų bendras tikslas – visuomenės gerovė, kuri, viliamasi, bus kuriama ir bus ieškoma geriausių sprendimų tam pasiekti.

Kaip ir daugelis kitų debatų, taip ir šie prasidėjo nuo kandidatų prisistatymo ir bandymo įtikinti rinkėją, kodėl reikėtų balsuoti būtent už jį, o ne už kitą kandidatą. Tiesa, jei ankstesniuose debatuose dalyvavo visi penki kandidatai, tai šįkart nebuvo Laisvės partijos atstovo Manto Aleksos. Atsakant į konkrečius klausimus būta nemažai nuklydimų į šoną ir beletristikos, tad nežiūrint į tai, patinka atsakymas ar ne, bet konkrečiausiai į užduotus klausimus atsakinėjo dabartinis meras Edgaras Pilypaitis. Tiesą sakant, dvi valandas trukę debatai įsisiūbavo tada, kai kandidatams buvo suteikta proga reaguoti vieniems į kitų atsakymus, o ne per minutę atsakyti į užduotą klausimą.

Visgi galima paminėti ir keletą išsakytų minčių į užduotus klausimus. Pavyzdžiui, A. Tarnauskas teiravosi, kokiose verslo šakose kandidatai mato didžiausią potencialą, konkurencingumo didinimą ir pridėtinės vertės kūrimą. E. Pilypaitis sakė, kad prioritetai numatyti dar kuriant 2018 m. verslo plėtros strategiją, kur nuspręsta stiprinti tai, kas jau yra, bet būti atviriems ir naujiems ateinantiems, kurie, mano E. Pilypaitis, linksta į naujų technologijų kūrimą, minėjo ir saulės bei vėjo elektrines. Tačiau Ričardas Lekavičius mano, kad atsinaujinantys šaltiniai – tai ne tas arkliukas, iš kurio rajonas gyvens, nes reikia įdarbinti žmones, ir čia jis labiausiai matytų žemės ūkio produktų perdirbimo galimybes. Katastrofa įvardijo ir tokios įmonės kaip „Lukšių pieninė“ bankrutavimą. Būtent žemės ūkio produkcijos perdirbime didžiausias galimybes matytų ir Raimondas Januševičius, taip pat pabrėžęs, kad reikėtų „netoleruoti vieno verslo“, skatinti dialogą. Kad verslas mažai plėtojamas, apgailestavo Darius Jakavičius. Jis taip pat kaip didžiausią orientyrą nurodė žemės ūkį, bet nespjauna ir į aukštų technologijų įmonių atėjimą. Visgi nė vienas nenurodė, kaip konkrečiai jų išsakytos mintys galėtų virsti realybe.

Atsakydamas į klausimą, kokie žingsniai būtų planuojami dėl verslo ir turizmo plėtojimo, R. Lekavičius svarstė, kad pirmiausiai reikėtų apskritai įsivertinti, kokia iš turizmo yra grąža, bet sprendimų yra, sakė jis, tik reikia kalbėtis. D. Jakavičius keliskart pabrėžė, kad labai svarbu apie rajoną skleisti teigiamą žinią, kad čia visi laukiami, taip pat minėjo bendradarbiavimo svarbą. R. Januševičius išskyrė, jog svarbus pačios savivaldybės požiūris į verslą ir grąža jam per kitas sritis už sumokamus mokesčius. E. Pilypaitis kalbėdamas apie turizmo priemones sakė, kad laukiama gairių paskelbimo dėl funkcinės zonos, tada per Regioninės plėtros planą bus patvirtintos priemonės, poreikiai išgryninami tariantis su verslo bendruomene.

Visgi jeigu su verslo bendruomene dialogas vyksta per verslo pusryčius ar trišalę tarybą, kuriai, beje, vadovauja žemdirbių atstovas Rimantas Valiukas, tačiau pastaruoju metu išties dažnai ir vis garsiau prabylama, kad dialogo su žemdirbiais savivalda neturi visai. Apie kontakto neturėjimą su savivaldybės administracija debatų metu kalbėjo „valstiečių“ lyderis R. Januševičius, R. Lekavičius svarstė, kad negausi debatų publika irgi rodo, kad žmonės apskritai nusivylę ir iš valdžios nelabai ko tikisi, o R. Valiukas, sakė jis, „nors turėtų atstovauti žemdirbius, bet dažniausiai kažkur slapstosi“. Paminėtas faktas, kad R. Valiukas su socialdemokratais pretenduoja į savivaldybės tarybą. Atėjus laikui publikos klausimams, būtent šia tema į merą kreipėsi ūkininkas Algimantas Bublaitis. Jis teiravosi, kaip E. Pilypaitis, jeigu vėl būtų išrinktas meru, bendrautų su žemdirbiais ir kaip įsivaizduoja santykius, kurie šešerius metus yra nuliniai. Meras sakė, kad dalyvauja ten, kur yra kviečiamas, o jeigu nėra net informuojamas apie susitikimus, tai juose ir nedalyvauja, o bet kokios srities bendravimas, anot rajono vadovo, puikiai galėtų vykti ir per atstovus, bet jie irgi turi rodyti inciatyvą.

Grįžtant prie verslo, debatų metu nekart paliestas ir investicijų pritraukimas, ekonominės zonos klausimas. R. Januševičius nekart prabyla apie ateities fondo kūrimą (startuotų nuo 100 tūkst. eurų), jam lėšų ieškotų biudžete, tik esą reikėtų tinkamai susidėlioti prioritetus. D. Jakavičius žada nedidinti mokesčių, sako, kad dabartinė ekonominė zona yra nepatraukli ir reikėtų šiuo klausimu padirbėti, tačiau galimybę verslo plėtrai jis matytų ir privačiuose sklypuose. Apie mokestines lengvatas bei privačius sklypus (nuo Valenčiūnų iki vadinamos Draustinės) plėtrai kalbėjo ir R. Lekavičius, tačiau įsiterpęs E. Pilypaitis replikavo, kad privatininkų sklypai ir yra privatus, o ne savivaldos reikalas, jis apskritai keliskart siūlė atskirti, ką gali savivalda, o kas priklauso nuo aukštesnės valdžios. Pabrėžė Krašto bei Miesto vietos veiklos grupių strategijos kūrimą, kad jos nedubliuotų esamų veiklų ir nekeltų dirbtinės konkurencijos.

Šiuose debatuose diskutuota daugiausiai verslo klausimais ir debatų moderatorius pabaigoje pasidžiaugė vykstančia diskusija, o dar ankstesnę savaitę į nuotolinius debatus pakvietė diaspora. Viena iš moderatorių – kraštietė, Vokietijos lietuvių bendruomenės ir Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybų narė Irma Petraitytė-Lukšienė, su kuria neseniai galimybę susipažinti turėjo ir „Draugo“ skaitytojai. Nuotolinių debatų metu kandidatų paprašyta pasidalinti iš mūsų krašto kilusių žmonių sėkmės pavyzdžiais, paliesti dvigubos pilietybės ar karo Ukrainoje klausimai, svarstyta, kaip galėtų bendradarbiauti savivalda ir diaspora.

Beje, tiek verslo, tiek diasporos debatų įrašus galima peržiūrėti internete. Verslo debatai transliuoti per savivaldybės „Youtube“ platformą ir Kauno PPAR paskyrą, o diasporos debatų įrašą galima rasti pilietybe.lt portale.