Pristatė Akto signatarams skirtą parodą

paroda signatarai
Nuotr. Parodos dalyviai turėjo progą pastudijuoti kraštiečių signatarų biografijas, nuotraukas.


Ketvirtadienį Vinco Kudirkos muziejuje buvo atidaryta Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Sūduviai – Vasario 16-osios akto signatarai“, kurią apžiūrėti gali visi norintys.
 
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė 20 Lietuvos Tarybos narių. Šeši jų – Jonas Basanavičius, Saliamonas Banaitis, Pranas Dovydaitis, Petras Klimas, Justinas Staugaitis ir Jonas Vailokaitis – iš Suvalkijos kilę lietuviai inteligentai, kuriems ir skirta muziejuje eksponuojama paroda.

Jų keliai susiėjo 1917 m. rugsėjo 18–22 dienomis Lietuvių konferencijoje Vilniuje, kurioje buvo išrinkti į Lietuvos Tarybą. Tėvų ūkininkų išleisti į mokslus, baigę Maskvos, Peterburgo universitetus, jie įsitraukė į lietuvišką visuomeninę veiklą pasirinkdami valstybingumo kelią. Suvalkijai teko ypatingas vaidmuo lietuvių tautinio atgimimo istorijoje: į Sūduvą pirmiausia patekdavo iš Mažosios Lietuvos gabenama draudžiama spauda, čia išaugo gausi lietuvių inteligentų karta, telkėsi varpininkų judėjimas, formavosi bendrinė lietuvių kalba, kurios svarbiausia kūrėjas buvo Jonas Jablonskis.

Renginio metu Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Vidmanta Venciuvienė surengė mini istorijos pamoką, kurios metu apžvelgė visų 20 signatarų kilmę, veiklą, likimą.

Parodoje galima išvysti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nutarimo dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo kopiją, kurio originalą Vokietijos fonduose praėjusių metų pavasarį atrado VDU profesorius Liudas Mažylis. Šio nutarimo kopija renginio metu įteikta rajono merui Edgarui Pilypaičiui, o originalas nuo sausio 21 d. iki lapkričio eksponuojamas Signatarų namuose Vilniuje. Parodoje taip pat pateiktos visų kraštiečių signatarų biografijos, daugybė jų gyvenimą bei veiklą atspindinčių nuotraukų.

Po parodos atidarymo norintieji galėjo pažiūrėti dokumentinį filmą apie Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.