Gintarė MARTINAITIENĖ

Prieš savaitę Šakių seniūnijos seniūnas Alfonsas Jakas atšventė savo šešiasdešimtmetį, privertusį susimąstyti, kiek daug gerų žmonių yra aplinkui. Tokios pagarbos ir tiek daug gražių žodžių, kaip tikina seniūnas, anksčiau tiesiog nebuvo sulaukęs. Jubiliejaus proga su juo kalbamės ne tik apie darbą, bet ir apie požiūrį į gyvenimą, šeimą. Būtent ji seniūnui ir yra svarbiausia.

Nuotr. Šešiasdešimtmetį atšventęs A. Jakas teigė, kad gyvenime jam svarbiausia šeima, namai. Už dėmesį, meilę, supratimą ir palaikymą jis labiausiai dėkingas savo šeimos moterims – žmonai ir dukroms.

Laikas, saikas ir vieta

Rajone didžiausios Šakių seniūnijos seniūnas Alfonsas Jakas jai vadovauja 15-ieji metai. Nors jis anksčiau buvo ir tuometinio ryšių mazgo viršininkas, buitinio gyventojų aptarnavimo vyriausiasis inžinierius, susivienijimo Lietuvos žemės ūkio technika autotransporto viršininkas, taip pat namų valdybos valdytojas, miesto vykdomojo komiteto pirmininkas ir netgi turėjo savo verslą, visgi maloniausias jam - seniūno darbas. Nors į seniūniją žmonės ateina su įvairiausiomis problemomis, pasak A. Jako, viską pavyksta išspręsti puikaus, darnaus bei kompetentingo kolektyvo dėka. Visgi kartais reikia ir griežto žodžio – tam, kad viskas grįžtų į normalias vėžes. Seniūnas pripažįsta ir tai, kad jis gana reiklus ir turi tvirtą poziciją. Galbūt tai jis paveldėjo ir iš savo tėtės, kuris, kaip ir sūnus, dirbo vadovaujantį darbą. „Tikrai nemažai svarstau prieš priimdamas įvairius sprendimus. Esu gimęs po Svarstyklių ženklu. Gal tai susiję, bet apmąstau, kas būtų, jeigu būtų, o jeigu taip, o jei kitaip, bet kai nusprendžiu, tada jau perkalbėti beveik neįmanoma“, - pripažįsta A. Jakas. Apskritai gyvenime jis vadovaujasi nuostata, kad viskam turi būti laikas, saikas ir vieta. „Jei dirbi, daryk tai gerai, laikydamasis darbo drausmės, tvarkos. Jei linksminiesi, žinok, kada tai darai, su kuo ir kiek. Kad ir ką bedarytum turi būti laikas, saikas ir vieta“, - savo požiūrį dėstė seniūnas.

 
Svarbiausia – šeima ir namai

Ar jis toks griežtas, kategoriškas ir savo šeimoje? Šypsodamasis seniūnas pripažįsta, kad nors priimdamas tam tikrus sprendimus su žmona ir tariasi, ir bendrauja, visgi paskutinis žodis būna būtent jo. Galbūt todėl jis ne kartą pokalbio metu pabrėžia, kad žmonai bei dviem dukroms jaučiasi be galo dėkingas. „Visuomet jaučiau meilę, palaikymą, supratimą, pagalbą. Žmonos dėmesio, su kuria santuokoje pragyvenome 37 metus, sulaukiu iki šiol. Tikrai joms už tai esu labai dėkingas“, - teigė jubiliatas. Būtent šeima jam gyvenime ir yra svarbiausia. „Esu šeimos žmogus. Namai man už viską svarbiausi“, - pripažįsta A. Jakas. Gal todėl ir darbe stengiasi viską suspėti darbo metu ir tik išimtinais atvejais dirbti po darbo ar laisvadieniais. Tad ką gi ne darbo metu mėgsta veikti Šakių seniūnas? „Kuistis darže, šienauti pievą, pakeliauti po Lietuvą ar paskaityti knygą“, - išduoda pašnekovas.

Tad šešiasdešimties metų jubiliejus - daug ar mažai? „Metai yra metai“, - tikina A. Jakas. Kalbėdamas apie ateitį jis sako, jog svarbiausia sveikata. Toliau jis vardija, kad norėtų, jog žmonės liktų savame krašte, neemigruotų, kad mažėtų mirtingumas ir didėtų gimstamumas, daugėtų darbo vietų, gražėtų miestas... Kyla klausimas, o kur asmeninis gyvenimas? „O ko dar norėti? - retoriškai klausia seniūnas. - Namas yra, automobilį turiu, dukros užaugusios, tik gal anūkų dar daugiau galėtų padovanoti“. Šiuo metu jis džiaugiasi, jog yra trijų anūkėlių senelis. Ir meilę, ir dėmesį jis stengiasi padalinti ir anūkams, ir dukroms, ir žmonai po lygiai. Kaip tai pavyksta, reikėtų klausti jų.

„Manau, jog žmogui pagarbą ir meilę reikia atiduoti ne prie karsto, o dar gyvam esant. Tačiau tiek dėmesio, gražių žodžių, gėlių ir palinkėjimų tikrai nesitikėjau sulaukti“, - dalindamasis jubiliejaus įspūdžiais kalbėjo A. Jakas. Jis teigė lenkiąs galvą ne tik prieš artimuosius, bet ir prieš kolegas, bendradarbius, pažįstamus. Juk iš tikrųjų, malonus žodis, nuoširdus rankos paspaudimas nieko nekainuoja, bet suteikia žmogui neapsakomą džiaugsmą bei galimybę būti išskirtiniu ir laimingu. „Tikrai nesitikėjau tokio būrio sveikintojų. Buvo labai smagu. Ir yra“, - teigė šešiasdešimtmetį atšventęs Šakių seniūnas.