Seimo nariai nusitaikė į lojančius, staugiančius šunis. Jie siūlo įstatymo pataisas, pagal kurias šunų šeimininkai turėtų mokėti baudą, jei šuo 5–10 minučių nepertraukiamai triukšmaus. Kyla klausimas, ar vengdami baudų žmonės neišmes gyvūnų į gatvę, ar nepagausės jų ir benamių gyvūnų prieglaudose. Ką mano realiai su tuo susiduriantys žmonės?

Seimui siūloma spręsti gyvūnų keliamo triukšmo gyvenamuosiuose pastatuose problemą.

Priimta nauja pataisa šeimininką leistų nubausti, jeigu jo augintinis neperstojamai triukšmaus 10 minučių dienos metu nuo 7 iki 22 val. ir bent 5 minutes naktį, arba su pertraukomis 30 minučių per tris valandas. Už pažeidimą grėstų bauda nuo 20 iki 300 eurų. Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 d.

„Kai šuo loja 10 minučių, tai jis gali būti arba nesveikas, arba badu marinamas. Jeigu šeimininkas atitinkamai prižiūri, šuo negali tiek loti“, – sako Seimo narys, Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras, įregistravęs Triukšmo valdymo įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus.

Teiraujamės Šakių kinologų klubo prezidento Valentino Stikliaus, ką apie tokias įstatymų pataisas mano profesionalai.

„Negi Seime nėra ką veikti, kaip tik bausti, kad šuo loja. Čia toks absurdas, kad nenoriu net komentuoti. Tegul Seimas sprendžia rimtesnius reikalus“, – sakė V. Stiklius.

Jo nuomone, tema šiuo metu tikrai nėra pati aktualiausia nei Lietuvoje, nei Šakių rajone. Klubo prezidentas tikisi, kad mūsų rajono žmonės gana atsakingai elgiasi su savo augintiniais, tačiau visgi nerimaujama, jog dalis gyvūnų šeimininkų dėl gresiančių baudų augintinius gali išmesti.

Kad po tokių įstatymų pataisų daugiau šunų gali atsirasti gyvūnų prieglaudose, įsitikinusi dar viena pašnekovė – VšĮ „Penkta koja“ Kauno skyriaus darbuotoja Agnė. Jos nuomone, gyvūnų augintojai dažnai neįsigilina į įstatymų pataisas ir nekovoja už augintinių teises, o nueina lengviausiu keliu – atsikrato gyvūno.

„Žinant, kokie ydingi būna kaimynai, o paskųsti nieko nekainuoja, manau, kad taip atsitiks ir šiuo atveju. Vieni kitus skųs dėl menkiausio šuns sulojimo ar kitų gyvūnų keliamo triukšmo“, – svarstė pašnekovė. Ji pabrėžė, kad siūlymai bausti už šunų lojimą – tikra gyvūnų diskriminacija, ir teiravosi, kodėl, pavyzdžiui, niekas nebaudžia atsakingų asmenų už privačiuose vaikų darželiuose triukšmaujančius vaikus.

„Šuniui nepasakysi, kada jis gali loti ar neloti. Sutinku, kad neturėtų šuns lojimas kelti diskomforto naktį ar ankstyvą rytą. Bet yra tam tikros valandos, dienos metas, kada tas šuniukas gali loti. Žmonės gyvena bendruomenėse, daugiabučiuose, turėtų vieni prie kitų taikytis“, – sakė beglobių gyvūnų prieglaudos atstovė.

Iš visų augintinių daugiausiai triukšmauja šunys. Keturkojų dresuotojai sako, kad taip jie išreiškia liūdesį, baimę, nuobodulį. Kokių būdų reikia imtis, kad apsisaugotume nuo šuns lojimo, teiraujamės šiauliečio šunų dresuotojo Alfonso Dauskurdžio, kuris pajuokauja, kad tiesiog reikia šuns gražiai paprašyti.  

„Kiekvienas šuo yra individualus. Gyvūno elgesį dažniausiai lemia ne veislė, o auklėjimas ir aplinka, kurioje jis auga. Šuns kaukimą ar lojimą reiktų spręsti pozityviais, o ne agresyviais veiksmais. Dresuoti gyvūną reikia nuo mažumės, o ne suaugusį. Be to, šuo yra gaujos gyvūnas, jeigu jis vienas paliekamas bute ar name, tai ir kaukia iš vienatvės. Šuns elgesys priklauso nuo jo socializacijos, už kurią yra atsakingas ne kas kitas, o pats šeimininkas“, – kalbėjo A. Dauskurdis.

Visgi tikriausiai nereikėtų sakyti, kad triukšmu besiskundžiantis kaimynas tiesiog nekenčia gyvūnų. Kartais žmonės būna susirūpinę dėl paties gyvūno gerovės. Jei šuo nuolat loja, staugia, jam tikrai nėra gerai, tuomet apie tai reikėtų informuoti atitinkamas tarnybas.