Daugumai iš mūsų lėlės primena vaikystę. Kretkampyje (Lekėčių sen.) gyvenanti 69-erių Vida Strazdienė pastaruosius metus praleidžia taip pat lėlių apsuptyje: lėlės sutvarkymas ir jos įvaizdžio kūrimas moteriai tapo įdomiu užsiėmimu.

Kretkampis įsikūręs prie pat Nemuno, čia neužsuka nei politikai, nei rajono vadovai. Atvykusį vis dar pasitinka gyvenvietės centre stovintys apleisti pastatai. Kiek tolėliau stovi daugiabutis, kuriame ir gyvena V. Strazdienė. Peržengęs jaukių namų duris pajunti, tarsi čia gyvena kažkas daugiau... Neapsirinki... šiame bute gyvena apie 700 lėlių, kurias naujam gyvenimui prikėlė V. Strazdienė.

Moteris savo tokią veiklą vadina tiesiog hobiu ir praveria vienos sekcijos duris – lentynose sudėliota apie 100 klounų, kitoje – mažos lėlytės, o kambario sienose įtaisytose lentynose įsikūrusios likusios lėlės. V. Strazdienė išmestas lėles pradėjo rinkti prieš dvejus metus, daugumą jų įsigijo iš padėvėtų daiktų parduotuvių, kitos padovanotos. Moteris jas prausia, šukuoja, rekonstruoja ir pasiuva joms naujus drabužius.

„Lėlės būna liūdnos, murzinos, todėl pirmiausiai jas nuprausiu, ypač plaukai būna susivėlę. Tuomet iššukuoju, kiekvieną paglostau... – pasakoja Vida. – Pas mane atkeliauja lėlės be batukų, suplyšusiais rūbais, tokios vargšės. Pasiuvu joms kojines, net apatinius rūbelius.“

Moteris prisimena, kad pirmoji įsigyta ir sutvarkyta lėlė buvo klounas.

Pašnekovė lėlėms drabužius siuva ir įvairiom progom: štai Valentino dienai vieną lėlę papuošė jaunosios rūbais, o Kovo 11-osios proga beveik metro aukščio lėlei pasiuvo rūbus su tautiniais motyvais. Kiekvienai lėlei pasiūtas vis kitoks rūbelis, padaryta skirtinga šukuosena, uždėtas papuošalas.

Dar daug lėlių laukia savo antro gimimo kieme statomo poilsio kambario lentynose sukrautose dėžėse. Čia sudėtos ir medžiagos, iš kurių Vida siuva lėlėms drabužėlius. Hobis atsieina nepigiai, juk drabužiams siūti reikia pirkti ir įvairių kaspinėlių, kitų aksesuarų. Vida paima ir rodo lėlę, kuri neturi dalies rankytės ir sako, kad ši lėlė galėtų tapti balerina. V Strazdienė jau žino, kokius rūbus jai pasiūs, tik reikia lėlytei sukonstruoti trūkstamą dalį. Pasak pašnekovės, beveik kiekvieną lėlę reikia rekonstruoti. Pas V. Strazdienę atkeliauja lėlės su savo istorijomis, tačiau ji į tai nesigilina, lėlės jai visos gražios ir mielos.

Anykščiuose gimusi V. Strazdienė dirbo Kretkampyje veikusioje aklųjų ir silpnaregių darbingumo atkūrimo mokykloje, vėliau Šiaulių pedagoginiame institute įgijo defektologo specialybę ir dirbo su neįgaliais vaikais Kaune. Šiuo metu V. Strazdienė yra Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Šakių skyriaus narė, savo lėlių parodas yra surengusi sąjungos bibliotekose. V. Strazdienės namus puošia ir pačios tapyti paveikslai.

Moteris kovoja su onkologine liga ir tvirtina, kad gyvenimu nesiskundžia – turi rūpestingą vyrą, socialiniame tinkle „Facebook“ daug bendrauja su žmonėmis.