Sirvydų kaimą (Lekėčių sen.) šiandien žymi tik paminklinis akmuo, pastatytas čia gyvenusių žmonių iniciatyva. Šis kaimas neišnyko – statant kiaulininkystės kompleksą, visi kaimo gyventojai priverstinai buvo iškeldinti. Tačiau čia gyvenę žmonės neleidžia gimtajam kaimui nugrimzti užmarštin. Kas keleri metai čia vyksta sirvydiškių susitikimai: nuvykstama prie akmens, aplankomos kapinės, o vėliau žmonės bendrauja, dalijasi prisiminimais.

Išsibarsčiusius po įvairius rajono ir Lietuvos kampelius Sirvydų kaimo gyventojus draugėn sukviečia šiuo metu Šakiuose gyvenanti Virginija Račkaitytė-Poderienė. Jos šeima iš kaimo išsikėlė 1981 m. Šiandien kai kurias Sirvyduose gyvenusių sodybas primena jų vietose likę pavieniai medžiai, Virginijos tėviškėje taip pat auga beveik šimtametis ąžuolas, pasodintas gimus jos broliui Antanui, prie kurio ji su šeimos nariais pastatė metalinį simbolį, menantį jos tėviškę Račkaitynę.

2005 m. V. Poderienės iniciatyva čia vyko ir pirmasis Sirvydų kaime gyvenusių žmonių susitikimas, kur pasikalbėti, prisiminimais pasidalinti susirinko per 100 sirvydiškių: suvažiavę su vaikais ir anūkais, susėdo po ąžuolais buvusioje Laurynėje.

Po dvejų metų (2007 m.) sirvydiškiai pastatė paminklinį akmenį Sirvydui kaimui atminti, ant kurio išrašyti tokie Broniaus Valaičio žodžiai: „Minės mūs ainiai dramą šitą – šeimų su pusšimčiu sodybų, iš gimto kaimo išvarytų...“

Penktasis šiame kaime gyvenusių žmonių susitikimas vyko rugpjūčio 11 d., buvusios tėviškės aplankyti susirinko per 50 sirvydiškių. Gyventojai dalijosi prisiminimais, sudainavo dainą „Giminės“, pasimeldė už mirusius kaimo gyventojus. Čia gimęs ir augęs Juozas Greičius prisiminė, kad Sirvydų kaime buvo 58 sodybos.

„Tai buvo agrarinis kaimas: pagrindinės žmonių pajamos buvo iš augalininkystės ir gyvulininkystės. Modernus buvo Račkaičio ūkis, jis turėjo skiedrų gaminimo stakles, su savo technika kaimynams pagelbėdavo žemės ūkio darbuose“, – pasakojo J. Greičius.

Prasidėjus kiaulininkystės komplekso statybai, maždaug nuo 1970 m., žmonės buvo pradėti iškeldinti, paskutinė gyventoja Balaševičienė Sirvydų kaime gyveno iki 2009 m. Neseniai atsirado ir vienas naujakurys – Benas Valtys, kol kas daugiau norinčių sugrįžti ar naujai įsikurti Sirvydų kaime neatsiranda.

Pasak 73-ejų J. Greičiaus, vieno iš senesnių buvusio Sirvydų kaimo gyventojų, jo bendraamžių likę nedaug, į susitikimą atvyko senbuviai Algimantas Pažereckas, Juozas Patašius, Kazimieras Račkaitis ir kiti.

„Algimantas Pažereckas grodamas su armonika eidavo per kaimą, pro mūsų, Arkušauskų sodybą, pro buvusias senas Marijavitų kapines. Tai jau mums jokių rašytinių kvietimų nereikia, jau visi žino, kad Tervydonių kaime bus rabaksas“, – prisiminimais dalijosi J. Greičius.

Jis apgailestauja, kad kasmet sirvydiškių vis mažėja, žmonės iškeliauja Anapilin ir norėtųsi, kad jaunesnioji karta perimtų atmintį apie Sirvydų kaimą.

Gražus visų susitikimų akcentas – įsiamžinti prie akmens Sirvydų kaimui atminti ir aplankyti artimųjų kapus Žemosios Panemunės kapinėse. Po to sirvydiškiai rinkosi V. Poderienės vasaros sodyboje ilgam ir nuoširdžiam pasišnekučiavimui.