Kalbamės su naujai paskirtu Lukšių šv. Juozapo parapijos klebonu Eugenijumi Naujaliu Šv. Pranciškaus Žaizdų gavimo atlaidų išvakarėse – apie pašaukimą kunigystei, tarnystės kelią naujojoje parapijoje.

Prieš du mėnesius lukšiečiai atsisveikino su Lukšių šv. Juozapo parapijai 10 metų vadovavusiu klebonu Vytautu Juozu Insoda. Liepos 7 d. tarnauti parapijiečiams prisiekė naujai paskirtas klebonas kun. E. Naujalis. Jis gimė Kunigiškių kaime (Jonavos r.) mokėsi ir vėliau gyveno Marijampolėje, šeimoje augo keturiese, dar dvi seserys ir brolis. Pasak pašnekovo, sesuo buvo pasirinkusi vienuolės kelią, bet jį pakeitė. Kaip formavosi pašaukimas – teiraujamės.

„Į bažnyčią eidavau dar sovietų laikais, patarnaudavau šv. Mišiose Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje. Mokykloje, aišku, už tai atsiimdavau pylos: mokytoja pastatydavo prieš klasę, išsišaipydavo. Bet daugiau kaip pusė klasės eidavo į bažnyčią, tai klasės draugai palaikydavome vieni kitus“, – sako E. Naujalis.

Atitarnavęs sovietinėje kariuomenėje, iš jos sugrįžo 1985 m. ir tik kitais metais, būdamas 22-ejų, įstojo į kunigų seminariją. Pokalbio metu E. Naujalis atvirauja, sako tiesiog šovusi tokia mintis – stoti. Toks jo apsisprendimas buvo ypač netikėtas jo mamai. Pasak pašnekovo, per penkerius studijų metus buvo kilę abejonių dėl pasirinkimo, tačiau likti pasirinktame kelyje padėjo kardinolo Vincento Sladkevičiaus žodžiai. Su E. Naujaliu kurse mokėsi ir vyskupai Rimantas Norvilas bei Lionginas Virbalas.

Teiraujamės apie tarnystės vietas. 1991 m. E. Naujalis buvo pašventintas kunigu, pirma vieta, kur penkerius metus darbavosi vikaru, buvo Vilkaviškis, o nuo 1995m. ėjo Pajevonio šv. Jono Krikštytojo parapijos klebono pareigas, nuo 2009 iki 2020 m. darbavosi Šeštokų parapijoje (Lazdijų r.). Nuo šių metų liepos 7d. paskirtas į Lukšių parapiją.

„Pirma parapija visada išlieka atsiminimuose, kai tampi savarankišku klebonu. Brangios man ir Pajevonio, ir Šeštokų, manau, bus brangūs ir Lukšiai“, – sako pašnekovas, paklaustas, kurios parapijos širdžiai mieliausios liko, ir priduria, kad Šeštokų parapijos žmonės buvo išties nuostabūs, jis čia jautėsi kaip šeimoje.

Per ganytojiškus metus Šeštokuose klebonas užsitarnavo parapijiečių pagarbą, meilę, pasitikėjimą. Klebono kun. E. Naujalio rūpesčio dėka 2019 m. buvo atnaujinta Šeštokų bažnyčios išorė. Kunigas sako jog ir Kristus mokė: „Jei nori, kad tave gerbtų, ir tu gerbk kitus.“ Vienuolika metų Šeštokų parapijoje tarnavęs dvasininkas paskyrimą į Lukšius laiko Dievo valia, sako prieš tokį vyskupo sprendimą nesispyriojo.

Praėjo jau du mėnesiai tarnystės Lukšių parapijoje, klebonas sako, kad iki paskyrimo Lukšių miestelį buvo tik pravažiavęs, o atvykęs sulaukė pastoracinės tarybos narių pagalbos persikraustant, lukšiečių buvo priimtas šiltai. Tiesa, dar su visu Lukšių kraštu nespėjo susipažinti, bet jau aukojo Mišias Šilgalių koplyčioje, sekmadieniais ir Sutkų bažnyčioje.

Norime išgirsti jo planus naujoje parapijoje, ar pasiryžęs kažką keisti, griauti, statyti?

„Dar tokių planų nėra, maždaug metus laiko stebėsiu, kas vyksta parapijos gyvenime, ko žmonėms trūksta ir ko jie galbūt neranda Katalikų Bažnyčioje. O gal nereikia nieko keisti, nes sugadinti greitai gali“, – įsitikinęs dvasininkas.

Dalyvaujantys Mišiose parapijiečiai jau išgirdo naujojo klebono išsamų Šventojo Rašto aiškinimą, patyrė jo gilų dvasingumą, ypač homilijos metu, dvasininkas kalba ne iš presbiterijos, o prieina arčiau tikinčiųjų.

„Kai esi arčiau parapijiečių, jauti, kad jiems ne tik sakai, o kalbiesi su jais. Matai iš akių, ką jie nori pamokslo metu išgirsti. Ir jau juokauju sakydamas, kad taip neleidi per pamokslą žmonėms užsnausti...“ – šypsosi dvasininkas.

Lankantis Šv. Juozapo bažnyčioje klebonas rodo remonto reikalaujančias bažnyčios kolonas, sienas, kurios nuo drėgmės aptrupėjusios, sako, kad ateityje ne tik jas norėtų sutvarkyti, bet ir byrančią šventoriaus tvorą. Kol kas dvasininkas kalbasi su parapijiečiais ir dėl kasdienių Mišių aukojimo laiko.

Teiraujamės dvasininko, kas jam yra kasdienis vedlys? Pašnekovas atsako akimirksniu – Dievas!

„Aš ir kitiems sakau ir pats taip darau – prieš bet ką darant prašau Jėzaus apšviesti man protą, taip pat ir prieš studijuojant Evangeliją reiktų pasimelsti“, – įsitikinęs dvasininkas ir priduria, kad žmogaus santykį su Dievu tvirtina malda.

„Ryte atsikėlęs sakai: „Viešpatie, ši diena skirta tau!“ Savaime aišku, ir stengiesi ją nugyventi krikščioniškai“, – sako pašnekovas primindamas, kad visas žmogaus gyvenimas šioje žemėje yra kelionė, o pilnatvę surasime tik dangaus Tėvo namuose. O kas, klebono nuomone, daro įtaką tam, kad žmonių bažnyčiose mažėja.

„Laisvė… Todėl, kad žmonėms svarbios tik teisės, bet šalia yra ir pareigos – mylėti, tikėti, yra šeimos, krikščionio pareigos“, – įsitikinęs dvasininkas, kuris šiandien mato ir didelį žmonių susipriešinimą.

Progresuojant technologijų sričiai, keičiasi ir žmonių santykis su religija, o ar nesikeičia ryšys su Dievu? Ką mano dvasininkas apie Mišių transliaciją per socialinius tinklus, juolab kad ir pats informaciją skelbia juose.

„Kadangi karantino metu bažnyčios lankymas buvo ribojamas, priimti dvasinę Komuniją buvo galima stebint Mišių transliaciją, bet manau, kad tai buvo ir meškos paslauga. Žmonės ir dabar sako – o kam eiti į bažnyčią, aš galiu ir televizorių įsijungti, dabar atpratyk juos...“ – svarsto dvasininkas.

Šį sekmadienį Lukšiuose vyks Šv. Pranciškaus Žaizdų gavimo atlaidai, kuriuose parapijos klebonas kviečia dalyvauti.

„Kad visi mes gyventume ir vieni į kitus parapijoje žiūrėtume kaip broliai ir seserys, o visa kita – Dievo valioje. Man labiausiai rūpi parapijos žmonės, nes be jų neliks ir pačios parapijos“, – tokiu palinkėjimu parapijiečiams pokalbį užbaigė Lukšių parapijos klebonas.