Geriu, nes skauda...

vkc
Kauno apskrities vyrų krizių centro priklausomybių konsultantas psichologas Lionius Demjanovas (kairėje) ir psichoterapeutas Saulius Subačius ragino priklausomybių turinčius vyrus kreiptis į specialistus, kurie suteikia žmonėms motyvacijos keistis arba kitokią pagalbą atpažįstant ir įveikiant priklausomybę. G. Bernotienės nuotr.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Kaip išsivaduoti nuo polinkio į agresiją, tvarkytis su alkoholio vartojimo problemomis – apie tai ir kitais klausimais Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure dvi dešimtis vyrų pokalbiui pakvietė Kauno apskrities vyrų krizių centro specialistai.

Pasak Kauno apskrities vyrų krizių centro direktorės psichologės-psichoterapeutės Dovilės Bubnienės, šio susitikimo tikslinė grupė yra vyrai, smurtavę artimoje aplinkoje.

Kas paskatina žmones nusikalsti, kodėl vyrai sunkiai vaduojasi iš priklausomybių? Šios įstaigos konsultantas psichologas Lionius Demjanovas sako, kad vyrai dažniausiai įvardija savo gyvenimo nesėkmes – darbo praradimas, nesutarimai šeimoje, blogi santykiai su tėvais.

Apie priežastis, paskatinusias vyrus smurtauti šeimoje, tapti priklausomais nuo alkoholio kalbėjusi D. Bubnienė paminėjo, kad jų yra ne viena.

„Jei nuo mažens matė tik geriančius tėvus, matė tik tokį gyvenimo būdą, jei jis neturėjo kito autoriteto, jis taip ir gyvena“, – sako D. Bubnienė.

Psichoterapeutas Saulius Subačius, dirbantis su žmonėmis, turinčiais priklausomybių, tvirtino, kad, pavyzdžiui, alkoholio vartojimas yra tik pasekmė, o to priežastys gana įvairios.

„Visas tas priežastis galima suvesti prie skausmo. Kai vyrui skauda, jis dažniausiai užgeria. Kita priežastis – jis nemoka mylėti. Arba kai pasijunta vienas. Kaip jis gali mylėti kitus, jei pats savęs nemyli. Reikia daug dirbti, kalbėtis su juo, kad pas jį atsirastų meilė sau, kitiems. Tuomet lieka mažiau skausmo, o išėjus iš reabilitacijos centro jau mažesnė tikimybė, kad jis iš skausmo užgers“, – dalinosi savo profesine patirtimi S. Subačius pridurdamas, kad dažnai alkoholizmas būna –  jausmų liga, užėjus panikai – užgeri, o užgėręs – nusiramini.

Kaip kalbėjo specialistai, visuomenė pripratusi greitai išspręsti problemas, todėl žmonės dažniausiai griebiasi vaistų, alkoholio ir pan.

„Su žmonėmis, turinčiais priklausomybių, tenka ilgai dirbti ir, deja, nėra greitų sprendimų. Lengviausias būdas – uždarei žmogų į kalėjimą, davei vaistų, pririšai prie lovos ir lai netrukdo niekam gyventi. Kol neišsisprendė žmogaus vidiniai dalykai, jis nepasveiks, o gerdamas jis tik tvarkosi su savo skausmu“, – įsitikinęs S. Subačius.

Kyla klausimas, ar specialistams pavyksta daug smurtautojų, priklausomybių turinčių žmonių pastatyti ant kojų? Kaip tvirtino D. Bubnienė, tai priklauso, kaip žmogus pateko pas specialistą. Jos nuomone, jei jis buvo įpareigotas tarnybų, tai šansų mažiau, bet vis tiek yra. O jei žmogus kreipėsi savo noru, tokiems žmonėms pavyksta pasveikti dažniau, nes specialistui padedant jis visgi ryžtasi daryti tam tikrus teigiamus pokyčius, žingsnius savo gyvenime.

Pasak kalbėjusių specialistų, priklausomybėms žmogaus išsilavinimas neturi didelės įtakos.

„Taip pat ir pinigai nieko nereiškia. Jei, pavyzdžiui, narkomanas turi savo tikslą – jam visiškai yra vienodai jūsų gyvybė. Ir jei jo tikslas yra atimti iš jūsų rankinę, jis ją atims. Todėl geriau ją atiduokite, nes jūsų gyvybei grėsmė yra didžiulė“, – tikino L. Demjanovas.

Kalbėję specialistai sakė, kad turinčiam priklausomybių žmogui labai svarbu turėti prasmę, dėl ko nevartoti alkoholio, dėl ko atsisakyti kitų priklausomybių, nesmurtauti ir nenusikalsti, apskritai – dėl ko gyventi. Kaip kalbėjo S. Subačius, kai atsiranda prasmė gyventi, atsiranda ir motyvacija negerti.

„Jei tik orientuojiesi, kad žmogus negertų, tai laikina, reikia žmoguje pažadinti gyvenimo prasmę“, – tikina pašnekovas.

Ką specialistai pataria šio susitikimo dalyviams, smurtaujantiems šeimoje, kurie čia atėjo Lietuvos probacijos tarnybos įpareigoti?

„Mūsų patarimas būtų – pirmiausiai kreiptis į specialistus. Turintys, pavyzdžiui, priklausomybę nuo alkoholio, neturėtų likti vieni. Alkoholizmas arba kita priklausomybė yra vienišumo liga“, – tvirtino L. Demjanovas.

Jo kolega S. Subačius dar pridūrė, kad jei vyras jaučiasi bejėgis, nemato išeities, tam yra psichoterapija, vyrų krizių, reabilitacijos centrai.

„Kur tau gali padėti išsiaiškinti, kaip tu savo gyvenimą susikuri tarsi skruzdėlyną, ant kurio sėdi ir patiri skausmą, kaip nulipti nuo to skruzdėlyno. Ne iš karto žmogus priims pagalbą, bet, pasikalbėjus su specialistais, nors kažkas išliks ir būnant kitoje krizinėje būsenoje galbūt tai prisimins“, – aiškino S. Subačius.

Specialistai patikino, kad turinčiam priklausomybių žmogui svarbu užimtumas ir aplinkinių palaikymas.

„Aš į savo konsultacijas prašau atvažiuoti ir šeimos narius. Nes serga ne tik jis, serga ir šeima. Jie turi žinoti, kaip su savo šeimos nariu kalbėti. Žmogus pradėjo tvarkytis savo gyvenimą ir jau kitą dieną jo klausia: „Na, ar nenori gerti, tikrai netraukia gėrimas, nė lašiuko nenori?“ Po tokių klausimų tu nori nenori pradėsi galvoti, kad reikia išgerti...“ – patarimų negailėjo L. Demjanovas.

Visgi, pasak kalbėjusių specialistų, vyrai yra daugiau linkę į savižudybę, taip pat sunkiau įveikia ir kitas krizines situacijas, pavyzdžiui, skyrybas.

Specialistai tvirtino, kad kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo poelgį, ypač smurtavimą savo šeimoje, deja, dažniausiai vyrai linkę nepripažinti savo kaltės.

Tokie susitikimai Šakiuose nėra dažni. Ar pakankamai arti yra psichologinės pagalbos centrai vyrams, kur specialistai padėtų stipriajai lyčiai išsivaduoti nuo polinkio smurtauti? Pasak Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus vyriausiosios specialistės Editos Matusevičienės, žinia, kad gali būti gyvenime ir kitaip, vyrams jau atnešta.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.