Rugpjūčio 12-ąją minima Tarptautinė jaunimo diena, tad jos išvakarėse Šakių socialinių paslaugų centro Atviro jaunimo centro kiemelyje susiburta padiskutuoti apie darbo su jaunimu plėtros perspektyvas mūsų rajone.

Susirinkusiųjų dėmesio centre atsidūrė Lukšių kultūros namų rūsyje esančios naujutėlaitės patalpos, įrengtos vykdant miestelio tvarkybos darbų projektą. Nors tiksli patalpų paskirtis dar 2018 m. pradėtame vykdyti projekte ir neapibrėžta, tačiau sklandžiusios kalbos, jog vieną dieną jos bus perleistos jaunimui, regis, netrukus pasitvirtins – prie bendro stalo pokalbiui susėdę jaunimo darbuotojai, rajono vadovai, administracijos atstovai ir kiti atvykusieji sutarė, kad šiose patalpose turėtų veikti atvira jaunimo erdvė.

Kaip pabrėžė Šakių atviro jaunimo centro darbuotoja Judita Ambrasienė, steigiant atvirą jaunimo erdvę papildomi etatai nenumatomi, tad šioji turėtų būti įkurta prie kurios nors įstaigos, skiriant papildomų pareigybių erdve besirūpinsiančiam darbuotojui.

„Tai nėra papildomas darbas, neturi žmogus už tą patį atlyginimą papildomai dirbti. Tai įsipaišo į darbo apskaitą, darbo laiką, visus resursus. Aišku, darbas su jaunimu reikalauja labai didelio lankstumo. Reikalavimai yra tokie, kad bent tris dienas per savaitę po keturias valandas ta erdvė dirbtų popietiniu laiku, kai jaunuoliams baigiasi pamokos. Tiek Lukšių kultūros, tiek bibliotekos atstovus čia sukvietėme ne tam, kad iš karto prie jūsų imtume ir jungtume, o diskusijai“, – tikino J. Ambrasienė, o ją papildė jaunimo reikalų koordinatorė Danutė Jurgutienė, pažymėjusi, jog atviros jaunimo erdvės įkuriamos prie įvairiausių įstaigų – bibliotekų, mokyklų, meno mokyklų, kultūros centrų ir t. t., o kiek vėliau atsiranda šansų gauti ir papildomą finansavimą, rašant bei teikiant projektus Jaunimo reikalų agentūrai.

Viena atvira jaunimo erdvė rajone jau veikia – prieš dešimt metų ji buvo įkurta Gelgaudiškyje. Nuo pat pradžių čia besidarbuojanti Šakių kultūros centro Gelgaudiškio padalinio projektų vadovė, kultūrinės veiklos vadybininkė Tatjana Vrubliauskienė, reaguodama į įsiplieskusias diskusijas, prie ko gi turėtų būti prijungta naujoji erdvė Lukšiuose, pabrėžė, jog pirmiausia reiktų žvelgti ne į pačias įstaigas, o į jų darbuotojus, stengiantis atrasti „norintį, tinkamą žmogų, pas kurį jaunimas eitų“.

Ši T. Vrubliauskienės pastaba bemat sulaukė kitų diskusijos dalyvių pritarimo. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Eglė Plančiūnienė antrino, jog išties svarbiausias pats žmogus, jo „interesas, gebėjimai, kompetencijos“, o jos mintis savotiškai iliustravo J. Ambrasienės pateiktas pavyzdys – Kidulių bibliotekos darbuotoja Marija Mikutaitė, dėl kurios užsidegimo, iniciatyvos „iš apačios“ atvira jaunimo erdvė netolimoje ateityje gali įsisteigti ir Kiduliuose.

„Būtent iš to ir turi kilti, o ne iš primetimo, kad dabar tas ir tas būtinai turės su jaunimu dirbti. Lukšių atveju turime ieškoti to specialisto, to žmogaus, kuris galėtų įveiklinti, įsukti jaunimą ar tiesiog suteikti galimybę ateiti ir pabūti. Miestelis didelis, turime didelę gimnaziją, jaunimui tikrai reikia vietos, kurioje galėtų leisti savo laiką. Bet pirmiausia reikia žmogaus, o nuo to žmogaus jau galime dėlioti, klijuoti, tvarkyti juridiškai“, – reziumavo J. Ambrasienė užsimindama, jog yra ir tam tikra alternatyva. Pasak jos, atviros jaunimo erdvės galėtų kurtis prie Atviro jaunimo centro, „mezgant visą tinklą ir jį koordinuojant iš centro“, tačiau ir šis variantas neišvengiamai reikalautų papildomų resursų.