Rugpjūčio pabaigoje rajono bendruomenėms sukilus į kovą dėl vaikų žaidimų aikštelių, kurias po patikrų buvo uždrausta eksploatuoti, pasidomėjome, kokia situacija jose šiandien. Mat daugelis bendruomenių nebežinojo, ką toliau daryti – nugriauti gaila, bet iš kur gauti pinigų joms sutvarkyti.

Šakių bendruomenių centrų asociacijos tarybos narys Mindaugas Kantautas, kuriam bendruomenės pavedė tvarkyti šiuos klausimus, informavo, kad peržiūrėjus patikras atlikusios įmonės ataskaitas, paaiškėjo, jog visas bendruomenių ir seniūnijų vaikų žaidimų aikšteles įmanoma sutvarkyti, tik kai kurioms prireiks truputėlį daugiau investicijų.

„Iš pradžių buvome išsigandę dėl to, kad neturėjome sertifikatų, bet, pakalbėjus su gamintojais, paaiškėjo, kad yra galimybė juos gauti, todėl uždaryti nė vienos nenumatę“, – pabrėžė M. Kantautas, mat yra įsitikinęs, kad visos žaidimų aikštelės reikalingos, nes, pradėjus jas uždarinėti, rajonas jaunoms šeimoms taptų visiškai nepatrauklus.

Pasak jo, dar neaišku, ar tikrai pavyks išsaugoti visas 100 proc., bet to bus siekiama. Pašnekovas prasitarė, kad reali situacija pasimatys tik kitų metų gegužės mėnesį, mat logiškiausia kitais metais ir pakartotines patikras atlikti, nes visas vaikų žaidimų aikšteles būtina kasmet tikrinti.

Šiuo metu tvarkoma vaikų žaidimų aikštelė, esanti Šakių J. Lingio parke. Dėl netinkamos aikštelės dangos čia buvo uždrausta naudotis ir STOP juosta apjuosti net trys įrenginiai. Dar vykstant aikštelės įrengimo darbams rajono gyventojai ir praėjusios kadencijos tarybos nariai kėlė klausimus, kodėl vaikų žaidimų aikštelėje pasirinkta granito skalda, o ne saugesnė – gumuota danga, tačiau į šiuos nuogąstavimus nebuvo atsižvelgta, todėl savivaldybei šiemet teko ją antrąkart perdaryti. 

Kaip informavo savivaldybės Ūkio ir investicijų skyriaus projektų koordinatorė Rasa Liubamirskaitė, šiuo metu renkama informacija, kurioms kitoms vaikų žaidimų aikštelėms reikalinga nauja danga, mat nuspręsta jas keisti į šiuolaikiškas gumuotas, o seniūnams pavesta paruošti joms pagrindus. Kol kas naujos dangos keitimui registravosi tik keturios bendruomenės – Griškabūdžio, Sintautų, Gotlybiškių ir Voverių.

Pasak M. Kantauto, kai kurios bendruomenės jau pradėjo aikštelių tvarkymo darbus, kai kurios iš jų tiesiog šalina netinkamus įrenginius, kaip padarė Kudirkos Naumiesčio ir Griškabūdžio bendruomenės. Griškabūdžio bendruomenės centras viešojoje erdvėje buvo paskelbęs, kad dovanoja medines sūpynes. Pakalbinę pirmininkę Agnę Paškauskienę sužinojome, kad tos sūpynės yra perkeltos prie daugiabučių, kur nėra oficialiai įformintų žaidimų aikštelių, nes savadarbiai įrenginiai gali stovėti tik privačiuose kiemuose. Gavę sertifikatą kitam aikštelės įrenginiui, griškabūdiečiai ketina gumuoti dangą ir tikisi kitąmet sėkmingai pereiti patikrą.

Primename, kad atsakomybė už vaikų žaidimų aikšteles pernai buvo perduota seniūnijų žinion. Seniūnams buvo pavesta jas prižiūrėti ir sertifikuoti. Bėda ta, kad, pasak R. Liubamirskaitės,  daugelis bendruomenių žaidimų aikštelių nėra net įregistruotos.

M. Kantautas mano, kad reikalavimai aikštelėms yra perdėti, nes „kad virš stadiono eina aukštos įtampos 10 kW elektros laidai, tas niekam neužkliūva, nors yra tiesioginis pavojus vaikų gyvybei, o ten, kur smėliuky šuniukas pakakoja, jau yra trūkumas, jau reikia uždaryt tą aikštelę“.

Jis pasakojo, kad dėl vaikų žaidimų aikštelių pats kreipėsi ir į Sveikatos apsaugos ministeriją, tačiau gautame atsakyme nurodoma, jog reikalavimai iškelti tokie aukšti dėl to, kad vaikai aikštelėse nesusižalotų.

„Tačiau vaikai susižaloja ir mokyklose, ir prekybos centruose, ir namuose, tada reikėtų visur gumines dangas sudėti arba užtverti ir jų neleisti“, – komentavo pašnekovas, Kauno klinikose pasidomėjęs, kiek vaikų susižaloja žaidimų aikštelėse per metus. Paaiškėjo, kad tik du–trys, o gatvėse – keli šimtai.