Kaip sakė Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Šakių rajono agentūros viršininkas Kęstutis Lopeta, jau ne vienerius metus gamtosaugininkams rajone talkina neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Pernai jų buvo 13, o šiemet pažymėjimai išduoti 11 neetatinių inspektorių. Visame Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamente, kurį sudaro penkios savivaldybės, darbuojasi 72  savanoriai. „Neetatiniai inspektoriai dirba kaip talkininkai, - teikia informaciją, dalyvauja mūsų organizuojamuose reiduose. Pastarieji aplinkos  ministro pasirašyti įstatymų pakeitimai numato, kad neetatinis inspektorius negali dirbti vienas,- reido metu jis turi būti su kitu pareigūnu arba  ne mažiau kaip du neetatiniai inspektoriai“,- sakė K.Lopeta.

 Neetatiniam inspektoriui yra suteikti beveik tie patys įgalinimai, kaip ir etatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui. Iki šiol skirtumas buvo tas, kad neetatinis inspektorius neturėjo teisės nagrinėti administracinių bylų ir paskirti nuobaudų. Surašytas protokolas dėl pažeidimo turėjo būti pateiktas etatiniam inspektoriui, kuris priima nutarimą dėl baudos paskyrimo. Kaip rodo praėjusių metų rezultatai, rajono neetatiniai inspektoriai dalyvavo 68 reiduose - patikrinimuose, padėjo išaiškinti 65 pažeidimus, iš kurių 9 buvo itin šiurkštūs. Daugiausia gamtosaugininkams pavyksta sulaikyti žvejybos taisyklių pažeidėjų. K.Lopeta neslepia, kad pagal regione esamą neetatinių aplinkos inspektorių skaičių, jų veikla galėtų būti kur kas aktyvesnė, tačiau atsiremiama į menkus materialinius išteklius ir skatinimo sistemos nebuvimą. „Mums belieka tik džiaugtis, kad jie apskritai nemokamai dirba ir mums talkina. Būna, skambini visiems dešimt savo talkininkų, ir nė vienas negali dalyvauti reide, nes dirba tiesioginį savo darbą“,- pastebėjo K.Lopeta.

 

Nuo šiol pagal naująją tvarką ir neetatiniams inspektoriams suteiktos galimybės skirti administracinę nuobaudą pažeidimo padarymo vietoje, kai pažeidimas atitinka administracinių teisės pažeidimų  kodekso 260 str., - numatytas taip vadinamas susitaikymas su valstybe ir skiriama pusė numatytos minimalios baudos. Surašytas protokolas pažeidėjui įteikiamas vietoje, ir šis sprendimas neginčijamas. Jeigu pažeidėjas baudos iki nustatyto termino nesumoka, byla nagrinėjama bendra tvarka.

Neetatiniam inspektoriui dabar yra numatytos ne tik tam tikros teisės, bet ir pareigos,- jis privalo per vienerius metus dalyvauti ne mažiau kaip dviejuose reiduose, išaiškinti ne mažiau kaip du administracinės teisės pažeidimus, dalyvauti visuomeninėje veikloje. Jeigu šių įpareigojimų nevykdys, kitiems metams jam gali būti nepratęsiami neetatinio inspektoriaus įgalinimai. „Nežinau, kaip visa tai vertinti. Iš tiesų neetatinis inspektorius visą savo veiklą vykdo iš savo pilietinių ir patriotinių paskatų, be jokio atlygio, naudodamas savo transportą, patirdamas papildomų išlaidų, gaišdamas savo brangų laiką. Tik labai retais ir išimtinais atvejais metų gale, jeigu ministerijos biudžete būna laisvų lėšų, aktyviausiems neetatiniams inspektoriams yra numatytas skatinimas - piniginė premija, daiktinė dovana ar padėkos raštas. Praktiškai premija gali siekti tik 50 litų, buvo ir 200 litų. Už savanorišką veiklą ir tam tikrų įpareigojimų vykdymą toks skatinimas tikrai yra nepakankamas. Mes ne kartą esame šį klausimą kėlę ir siūlę taikyti kitokią skatinimo sistemą. Pavyzdžiui, jeigu neetatinis inspektorius išaiškino pažeidimą, dėl kurio buvo paskirtos didelės baudos ar dideli ieškiniai, jis turėtų gauti tam tikrą procentą. Tik tada būtų suinteresuotumas dirbti šį nelengvą darbą“,- pastebėjo K.Lopeta. Neetatiniu inspektoriumi gali tapti kiekvienas Lietuvos pilietis, turintis nepriekaištingą reputaciją (į šią sąvoką įeina įvairios nuobaudos, nekalbant apie baudžiamąją atsakomybę), išklausęs specialius kursus ir išlaikęs egzaminą bei testą.

Šių metų sausio viduryje Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymams pagerinti neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių socialines garantijas.  Anksčiau už įvairų nedarbingumo lygį buvo išmokama nuo 30 iki 50 MGL (3900 – 6500 Lt) dydžio suma. Ministerijos siūlymu, dabar išmokos padidintos nuo 120 iki 250 bazinių socialinių išmokų dydžio (15600 – 32500 Lt). Siūloma neetatiniam inspektoriui padidinti valstybės išmokamą vienkartinę pašalpą, jeigu atliekant inspektoriaus funkcijas jam buvo sutrikdyta sveikata ir dėl šio sutrikdymo nustatytas nedarbingumas. Atliekant savo darbą neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui žuvus, jo šeimos nariams ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi ar jo žuvimo dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, išmokama lygiomis dalimis 500 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė pašalpa (65000 Lt). Anksčiau ši suma siekė penkiskart mažiau – 13000 litų.

Vyriausybė taip pat pritarė siūlymui suteikti išimtį aplinkos apsaugos inspektorių tarnybinio automobilio žymėjimui. Anksčiau automobiliai privalėjo būti pažymėti užrašais ir logotipais, tačiau tai sukeldavo keblumų vykdant kontrolės funkcijas, kuomet pažeidėjai spėdavo pamatyti pareigūnus ir pabėgti. Šiuo metu Aplinkos ministerija vykdo projektą, kurį įgyvendinus visi tarnybiniai automobiliai bus „apginkluoti“ GPS/GSM  įranga. Taip bus užtikrinta ir tarnybinių automobilių naudojimo kontrolė nepriklausomai nuo to, ar jie bus pažymėti įstaigos pavadinimu ir logotipu, ar ne. Šakių rajono aplinkos apsaugos agentūros viršininko  K.Lopetos nuomone, rajone pakaktų vieno tokio skiriamaisiais ženklais nepažymėto automobilio.