Panašu, jog Šakiuose pradedama suprasti, jog, norint pritraukti jaunimą, neužtenka garantuoti turiningo laisvalaikio. Darbo vietomis susirūpino ir ministerija, ir šakiečiai valdininkai, kurie mąsto, „ką daryti, kad Šakiuose gimti būtų maloniau?“ Kad moterys čia gimdytų, jie pasirengę net ir sumokėti.

 

 

 

Tuo tarpu rajono meras Juozas Bertašius teigia, kad studijuojančiam rajono jaunimui yra sumokėta nemažai stipendijų. Nuo 2006 m. iki 2013 m. buvo pagelbėta 239 studentams, išleisti 242 tūkst. litų. Tačiau po studijų baigimo per šį laikotarpį į rajoną gyventi ir dirbti grįžo tik du jaunuoliai: tarybos narys Martinas Eimutis ir Judita Beržvinskaitė, dirbanti „Atvirame jaunimo centre“.  „Pernai savivaldybė sumokėjo 40 tūkst. litų stipendijų, tačiau rezultato jokio nėra. Baigę jie pamojuoja ir dingsta“,- neslėpė apmaudo meras.

Norima, kad mokamos stipendijos nuo šiol vienaip ar kitaip įpareigotų jaunuolį grįžti bent kuriam laikui į rajoną. Galvojama kreiptis pagalbos ir į verslininkus, kurie galėtų suteikti darbo vietas. „Reikalinga darbo sutartis su verslininkais, pavyzdžiui, A. Tarnausko „Gulbele“, kad baigęs mokslus specialistas grįš čia. Kitaip pinigai bus išleisti, bet jie grąžos neduos. Tokia yra mūsų mintis. Reikia parengti programą, kurios nariais mes visi būsime, kad konkrečiais darbais, o ne žodžiais būtų kuriama ateitis“,- pasiryžęs J. Bertašius.

Anot A. Tarnausko, tai yra labai gera mintis, tačiau visi šie dalykai sukasi apie Šakių verslo informavimo centrą, kuriame jis kol kas nemato pakankamų juridinių ir finansinių pajėgumų idėjoms įgyvendinti. Savo ruožtu verslininkas netiesiogiai iškėlė mintį, jog savivaldybė galėtų padėti tuo pasirūpinti. „Į tą dalyką reikia pakankamai rimtai žiūrėti. Kai sukasi kalba apie pinigus ir įsipareigojimus, įstatymai mūsų atžvilgiu šneka nepalankiai. Teks tuos dalykus susidėlioti“,- derybas vedė A. Tarnauskas. Verslininkas svarstė, jog ateities įsipareigojimams pirmiausiai turi būti juridinė bazė. „Ji turi būti daroma šiandien, ne ateityje“,- teigė jis.

Vicemerė pastebėjo, kad jaunimo pinigai gali pasiteisinti ir skiriant juos kitoms kryptims. „Kalbant apie stipendijas, tai Lietuvos mastu mes esame geriečiai. Mes – stebukladariai. Niekas Lietuvoje taip nedaro, kad skirtų stipendijas išvykstantiems studentams. Mums netgi yra rekomenduojama pinigus daugiau nukreipti į jaunimo programas, iniciatyvas, projektus, kur jis įtraukiamas didesniu procentu. Todėl šiandien diskutavome, kaip tas lėšas reikėtų protingiau panaudoti. Norime, kad stipendinė parama turėtų grįžtamąjį ryšį. Ką daryti, kad per kelerius studijų metus jaunuolio nuomonė nepasikeistų ir jis grįžtų? Tai ne tik teisinė problema. Tai jau ir moralė“,- įsitikinusi R. Rauktienė.

Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas teigė, jog užsienyje egzistuoja praktika, kuomet pats verslininkas ieško žmogaus, su kuriuo verslas ir vietos valdžia pasirašo trišalę sutartį. Ja asmuo įsipareigoja kurį laiką dirbti tam tikroje darbovietėje.

V. Girdauskas iškėlė mintį apie globalią zanavykų bendruomenę: „Turbūt girdėjote, kad yra Globalios Lietuvos forumas? Per socialinius tinklus, internetą mes galbūt galėtume bandyti paieškoti šakiečių. Gal pradėkime su jaunimu bendrauti modernesnėmis priemonėmis? Pabandykime suburti bendruomenę, kuri galbūt norėtų įsijungti į rajono gyvenimą nors ir iš toli“,- svarstė V. Girdauskas. Buvo nesupratusių, kaip vis tik tuos žmones reikėtų surasti, tačiau V. Girdausko nuomone, tai nėra utopija, tik pirmiausiai reikia iškelti klausimą, ar mes to norime. Jei taip, visada atsiras būdų, kaip siekius įgyvendinti. „Praeitais metais gimė 250 žmonių. Skaičius tikrai mažas. Pamenat, kažkada mąstėme, ką daryti, kad Šakiuose gimti būtų maloniau, nei Jurbarke arba Vilkaviškyje? Sutikime, žmonės į didelę dalį dalykų žiūri per pinigus. Ar mes negalime skirti 200-300 litų būsimajam šakiečiui? Tai būtų mūsų išskirtinumas iš kitų regionų. Lietuvoje nedaug kas taip daro, būtų šioks toks paskatinimas. Mums gal ir atrodo, ai, kas tie keli šimtai. Tačiau tai jau būtų kažkas tiek idėjine, tiek materialine prasme“,- svarstė V. Girdauskas.

Beje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradeda įgyvendinti „Jaunimo garantijų“ iniciatyvą. Tai reiškia, kad visi jaunuoliai iki 29 metų amžiaus per keturių mėnesių laikotarpį nuo darbo netekimo arba formaliojo mokymosi užbaigimo gautų gerą pasiūlymą dirbti ar toliau mokytis, įskaitant pameistrystės formą, atlikti praktiką arba stažuotę. Siekiant šią iniciatyvą įgyvendinti kuo efektyviau, suburtas partnerių tinklas – socialinės apsaugos ir darbo, švietimo ir mokslo, ūkio bei žemės ūkio ministrai, verslo, darbdavių, darbuotojų bei jaunimo organizacijų atstovai pasirašė bendradarbiavimo memorandumą.

Partneriai kartu sieks užtikrinti, kad jaunimas darbo rinkai būtų rengiamas tikslingai, atsižvelgiant į šalies ūkio poreikius, kokybiškų studijų, profesinio mokymo procese įgytų tinkamą kompetenciją ir kvalifikaciją, o baigęs mokymus ar netekęs darbo turėtų galimybių per keturis mėnesius gauti jų kvalifikaciją atitinkančių darbo pasiūlymų, toliau mokytis, įskaitant pameistrystės formą, atlikti stažuotę.