Šiais metais į Lietuvos meno kūrėjų asociacijos inicijuojamą projektą „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms“ pirmą kartą įsitraukė ir Slavikų pagrindinės mokyklos  8 – 10 klasių moksleiviai. Jie pateko tarp 600 laimingųjų šalies mokyklų, kuriose lankosi aukštosios kultūros kūrėjai -  architektai, muzikai, rašytojai, kompozitoriai, dailininkai, fotomenininkai, teatralai, kinematografininkai ir kt.

 

Nuotr. A. Matulionis pravedė moksleiviams „apšilimo“ pratybas ir įrodė, jog aktoriaus darbas – tai nėra vien romantika, iš tiesų tai sunkus kūno ir proto darbas, reikalaujantis daug gebėjimų, ištvermės ir lankstumo.

 

Pradėjus įgyvendinti projektą „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms“ Slavikų pagrindinėje mokykloje apsilankė net šeši profesionalūs menininkai: fotomenininkas Romualdas Požerskis, režisierius Audrius Stonys, vertėja Akvilė Melkūnaitė, muzikas Artūras Novikas, architektas Kęstutis Kisielius, aktoriai Nina Marija Radaitytė ir Algis Matulionis. Jie 8 - 10 klasių moksleiviams vedė teorines pamokas, organizavo kūrybines dirbtuves.

Pasak projekto veiklą koordinavusios Slavikų pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotojos Ritos Dainelienės, pirmasis mokykloje apsilankė  fotomenininkas R. Požerskis. Jis supažindino moksleivius su fotografijos galimybėmis, parodė, kaip fotografija įvairių technologijų pagalba gali tapti menų sinteze, tačiau tam reikia daug žinių, gebėjimų ir įgūdžių.

Paskutinę žiemos dieną lyg pirmas pavasario ženklas mokykloje skambėjo džiazo garsai - atvyko kompozitorius, dainų atlikėjas ir chorvedys Artūras Novikas. Supažindinęs su savo kūrybine veikla, svečias vieną valandą moksleiviams tapo muzikos mokytoju. Jiems teko „mušti“ ritmą, tapti muzikos instrumentais, dainuoti, paprasčiausiai šėlti, nes džiazas yra džiazas. Tai garsas, spalvos, nuotaika, jausmai. A. Novikas mokė „prisijaukinti“ muziką, o tam reikia pastangų, gal net nemažiau nei matematikai.

Kovo mėnesį mokykloje lankės du teatralai: A. Matulionis ir N. M. Radaitytė –Matulionienė. Jie iš karto moksleivius nuteikė, kad aktoriaus profesija tik iš tolo, kai žiūri filmą ar stebi spektaklį, atrodo labai romantiška. Iš tiesų tai sunkus kūno ir proto darbas, reikalaujantis daug gebėjimų, ištvermės ir lankstumo. Viskas greitai paaiškėjo per „apšilimo“ pratybas, kai moksleiviams teko taip „pasukinėti sąnariukus“ jog daugeliui pasidarė per sunku, jautėsi „lyg kaulą prariję“. Po to vyko kalbėjimo pratybos, gebėjimas įsikūnyti į savo personažą. Moksleiviai turėjo progos įsitikinti, kad aktoriaus duona nėra lengva. Jis turi būti viskuo: karaliumi, elgeta, vagimi, šuneliu, katinu ir net žvirbliu.

Kovo pabaigoje moksleiviai susitiko su dar viena projekto dalyve - vertėja iš / į prancūzų kalbą A.  Melkūnaite, kuri dirbo redaktore „Baltų lankų“ leidykloje, reklamos tekstų kūrėja agentūroje „Lukrecija“, reklamos vadybininke leidykloje „Tyto alba“, iki šiol vertėjauja Oskaro Koršunovo teatre. Užsiėmimų metu moksleiviams teko patiems pamėginti išversti pateiktus sakinius, taisyti tekstus, vieną žodį pakeisti kitu. „Jei nori būti garsus ir žinomas – šis darbas ne tau“, - atviravo viešnia, pristatydama savo profesiją. – Tai juodas darbas, reikalaujantis didelio susikaupimo, ne vienos valandos vartant žodynus, skaitant specifinę literatūrą.“

Ne mažiau moksleivius pradžiugino ir kitas aukštosios kultūros kūrėjas - architektas K. Kisielius. Svečio pamoka buvo tikrai rimta pažintis su architektūros istorija, menu, kuris kuriamas šimtmečiais ir jo tobulėjimui nebus ribų, nes žmogus visada norėjo gyventi gražiau, šviesiau, patogiau. Susitikimo metu moksleiviai sužinojo, kad architektas - tai pastatų skulptorius, kuriam rūpi, kad pastatas būtų ne tik patogus, bet ir gražus, derėtų prie kitų pastatų, nesuardytų senamiesčio ar mažo miestelio vientisumo, nebūtų „išsišokėlis“ prie anksčiau pastatytų statinių.

Balandžio pradžioje Slavikų pagrindinėje mokykloje apsilankė dar vienas  svečias – dokumentinio kino kūrėjas A.  Stonys. Jo viešnagės tikslas - trumpai supažindinti mokinius su Lietuvos dokumentinio kino šiandiena ir tradicijomis, parodant, koks daugiabriaunis ir įdomus gali būti šitas žanras. Gausiai dalyvavę pamokoje apie kiną, mokiniai turėjo galimybę žvilgtelėti į dokumentinio kino kūrybos virtuvę ir sužinoti, kiek pastangų, darbo ir kantrybės prireikia tam, kad būtų sukurtas dokumentinis filmas.

Tarsi apie kūdikį režisierius kalbėjo apie kino idėjos gimimą, apie neišmatuojamas galimybes, kurias atskleidžia kinematografinė kelionė į žmogaus sielos ir krašto istorijos gelmes. Bene labiausiai visus suintrigavo ir nustebino kūrėjo teiginys, kad kine musė gali kainuoti tiek pat, kiek padėvėtas automobilis. Juk kūrybiškumas ir prasideda nuo sugebėjimo stebėtis ir atvira širdim priimti Pasaulio stebuklą.

 

„Draugo“ inf.