Kai kurie smulkieji ūkininkai ėmė išparduoti karves ir likviduoti ūkius dėl mažos pieno supirkimo kainos. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Kad besigananti karvutė laukuose greit taps tikra retenybė, susidarė įspūdis pasikalbėjus su Griškabūdžio seniūnijos ūkininkais, mat vieni jau šiuo metu likviduoja bandas, kiti tai padarys iki pavasario. Tiesa, rajono žemės ūkio bendrovėse gyvulių daugėja, jų atstovai tikina, kad gyvulininkai turėtų vienytis, pieno supirkėjai sako, kad pieno sektoriuje padėtis tragiška.
Neliks karvių
Susitikus su Griškabūdžio seniūnijos ūkininku Dariumi, kuris ūkininkauja jau penkiolika metų (jo ūkyje– 15 melžiamų karvių, prieauglis), šis pasakojo, jog skubantis paduoti skelbimus, kad šiuo metu parduoda septynias melžiamas karves, vėliau likviduos ir kitus gyvulius. Teiraujamės, kodėl priėmė tokį sprendimą. Pašnekovas tvirtina, kad jau pavasarį nusprendė bandą likviduoti, dar kažkurį laiką augins grūdines kultūras turimuose 20 ha ir ieškos darbo ne žemės ūkyje.
„Nelaikysiu karvių dėl mažos pieno kainos. Per mano ūkininkavimo laikotarpį buvo momentas, kuomet už litrą pieno mokėjo po vieną litą. Kad šiandien pieno supirkėjai duotų nors po 30 centų už litrą...“ – sakė pašnekovas, šiuo metu parduodantis prieauglį, kurio supirkimo kaina taip pat kritusi: pirkėjai sumoka 1,7 euro už gyvo svorio kilogramą, o už telyčaites – 70 centų. Anot ūkininko, parduoda telyčaitę ir gauna 50 eurų.
Kita šios seniūnijos ūkininkė Dalė iki pavasario taip pat likviduos pieno ūkį: parduos daugiau kaip 50 melžiamų karvių bandą bei 22 kitus galvijus. Kai kuriuos gyvulius parduoda jau dabar. Beveik 20 metų ūkininkaujanti moteris pasakojo, kad jos melžimo įranga yra stacionari, o karvės ganosi aplink esančiose ganyklose. Per parą pieno supirkėjams ūkininkė parduoda 1 tūkst. 100 kg pieno, kai kurios karvės per parą duoda 40–50 litrų.
„Kad nusprendžiau likviduoti bandą – susidėjo daug faktorių... Mažos pieno supirkimo kainos jau kokie ketveri metai. Daugiausiai esu gavus 26 centus už litrą, o dabar 23“, – pasakojo ūkininkė.
Ji paminėjo, kad jau reikia atnaujinti ir tvartus, įrangą. Dar pridūrė, kad kaime nėra žmonių, norinčių dirbti ūkyje. Visos problemos ir susidėjo į krūvą.
„Viskas brangsta: aš turiu mokėti didesnius mokesčius, daugiau darbuotojams mokėti, o pieno kainos tik smunka. Tai kur ta lygiava? Aš jau valstybei tiek atidirbau nuo septynerių metų... O šiandien klampoji po tą karvučių šūdą ir tampi kaip toje patarlėje – ne bagotas, o kuprotas“, – emocijų neslėpė ūkininkė ir pridūrė, kad, išnykus mažiems ūkeliams, didieji pienininkystės kompleksai tik klestės. Mūsų žiniomis, šioje seniūnijoje pasitraukti iš gyvulininkystės sektoriaus žada dar keli karvių augintojai, kurie augino po kelias karves.
Kovoja
Iki rugpjūčio 1 d. 961 mūsų rajono gyvulių laikytojas augino 22 tūkst. 294 galvijus, iš jų 10 tūkst. 789 pieninių veislių karvės. Devyniose rajono žemės ūkio bendrovėse laikoma 12 tūkst. 136 galvijai, aštuonios bendrovės laiko 5 tūkst. 964 pieninių veislių karves.
Anot Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovo Petro Puskunigio, šiuo metu visi gyvulininkai nelengvai gyvena. Jis sako, kad bendrovė padeda smulkių ūkių savininkams su bendrovės žemės ūkio technika pasišienauti, net pašarais pavasarį pagelbėja.
„Šiandien atrodo, kad visos pasaulio bėdos dėl žemdirbių, nes yra tokių, kurie tik dejuoja. Mes atstovaujam žemdirbiams iki Briuselio. Kas važiavo kovoti už tuos mažesnius ūkius dėl išmokų? Žemės ūkio bendrovių asociacija ypatingai atstovauja gyvulininkystės sektorių. Įkurta Lietuvos žemės ūkio taryba suvienijo žemdirbiškas asociacijas, maži ūkiai neturėtų į didžiuosius ūkius žiūrėti kaip į priešus“, – svarstė P. Puskunigis.
Ragina vienytis
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis sako, kad rudenį, kai žemdirbiai baigs apsisėti, nusiimti derlių, tuomet asociacija kvies pienininkus blokuoti pieną superkančius perdirbėjus.
„Ūkininkui yra keli svarbiausi elementai: kaina už produkciją, laiku išmokėti pinigai, išmokos iš ES ir kad ūkininkas turėtų žemės. Tas ūkininkų išsiskaldymas – čia stambūs, čia smulkūs, juk tas vienas litras pieno yra tas pats. Aišku, pieno perdirbėjai didesnį kiekį pieno parduodantiems moka daugiau. Aš važiuoju po rajonus ir kviečiu ūkininkus stoti į asociacijas, sakau, ginsim kartu visų interesus, tačiau daugeliui to nereikia“, – teigė J. Vilionis.
Žemės ūkio kooperatyvo „Sintautų pienas“ direktorius Alius Staugaitis sako, kad padėtis tragiška: kainos kyla, o pieno kaina ne.
„Mes pieno statytojui sumokam, o mums pieno perdirbėjai sumoka 2–3 centais daugiau. Mes neuždirbam, o į minusą einam, mums reikia darbuotojams atlyginimus išmokėti. Didieji pieno perdirbėjai taip pat negali parduoti produktų, nes Europoje kainos nukritę“, – įsitikinęs A. Staugaitis. Jis teigia, kad pieno statytojų sumažėjo apie 10 proc.
„Nelaikysiu karvių dėl mažos pieno kainos. Per mano ūkininkavimo laikotarpį buvo momentas, kuomet už litrą pieno mokėjo po vieną litą. Kad šiandien pieno supirkėjai duotų nors po 30 centų už litrą...“ – sakė pašnekovas, šiuo metu parduodantis prieauglį, kurio supirkimo kaina taip pat kritusi: pirkėjai sumoka 1,7 euro už gyvo svorio kilogramą, o už telyčaites – 70 centų. Anot ūkininko, parduoda telyčaitę ir gauna 50 eurų.
Kita šios seniūnijos ūkininkė Dalė iki pavasario taip pat likviduos pieno ūkį: parduos daugiau kaip 50 melžiamų karvių bandą bei 22 kitus galvijus. Kai kuriuos gyvulius parduoda jau dabar. Beveik 20 metų ūkininkaujanti moteris pasakojo, kad jos melžimo įranga yra stacionari, o karvės ganosi aplink esančiose ganyklose. Per parą pieno supirkėjams ūkininkė parduoda 1 tūkst. 100 kg pieno, kai kurios karvės per parą duoda 40–50 litrų.
„Kad nusprendžiau likviduoti bandą – susidėjo daug faktorių... Mažos pieno supirkimo kainos jau kokie ketveri metai. Daugiausiai esu gavus 26 centus už litrą, o dabar 23“, – pasakojo ūkininkė.
Ji paminėjo, kad jau reikia atnaujinti ir tvartus, įrangą. Dar pridūrė, kad kaime nėra žmonių, norinčių dirbti ūkyje. Visos problemos ir susidėjo į krūvą.
„Viskas brangsta: aš turiu mokėti didesnius mokesčius, daugiau darbuotojams mokėti, o pieno kainos tik smunka. Tai kur ta lygiava? Aš jau valstybei tiek atidirbau nuo septynerių metų... O šiandien klampoji po tą karvučių šūdą ir tampi kaip toje patarlėje – ne bagotas, o kuprotas“, – emocijų neslėpė ūkininkė ir pridūrė, kad, išnykus mažiems ūkeliams, didieji pienininkystės kompleksai tik klestės. Mūsų žiniomis, šioje seniūnijoje pasitraukti iš gyvulininkystės sektoriaus žada dar keli karvių augintojai, kurie augino po kelias karves.
Kovoja
Iki rugpjūčio 1 d. 961 mūsų rajono gyvulių laikytojas augino 22 tūkst. 294 galvijus, iš jų 10 tūkst. 789 pieninių veislių karvės. Devyniose rajono žemės ūkio bendrovėse laikoma 12 tūkst. 136 galvijai, aštuonios bendrovės laiko 5 tūkst. 964 pieninių veislių karves.
Anot Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovo Petro Puskunigio, šiuo metu visi gyvulininkai nelengvai gyvena. Jis sako, kad bendrovė padeda smulkių ūkių savininkams su bendrovės žemės ūkio technika pasišienauti, net pašarais pavasarį pagelbėja.
„Šiandien atrodo, kad visos pasaulio bėdos dėl žemdirbių, nes yra tokių, kurie tik dejuoja. Mes atstovaujam žemdirbiams iki Briuselio. Kas važiavo kovoti už tuos mažesnius ūkius dėl išmokų? Žemės ūkio bendrovių asociacija ypatingai atstovauja gyvulininkystės sektorių. Įkurta Lietuvos žemės ūkio taryba suvienijo žemdirbiškas asociacijas, maži ūkiai neturėtų į didžiuosius ūkius žiūrėti kaip į priešus“, – svarstė P. Puskunigis.
Ragina vienytis
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis sako, kad rudenį, kai žemdirbiai baigs apsisėti, nusiimti derlių, tuomet asociacija kvies pienininkus blokuoti pieną superkančius perdirbėjus.
„Ūkininkui yra keli svarbiausi elementai: kaina už produkciją, laiku išmokėti pinigai, išmokos iš ES ir kad ūkininkas turėtų žemės. Tas ūkininkų išsiskaldymas – čia stambūs, čia smulkūs, juk tas vienas litras pieno yra tas pats. Aišku, pieno perdirbėjai didesnį kiekį pieno parduodantiems moka daugiau. Aš važiuoju po rajonus ir kviečiu ūkininkus stoti į asociacijas, sakau, ginsim kartu visų interesus, tačiau daugeliui to nereikia“, – teigė J. Vilionis.
Žemės ūkio kooperatyvo „Sintautų pienas“ direktorius Alius Staugaitis sako, kad padėtis tragiška: kainos kyla, o pieno kaina ne.
„Mes pieno statytojui sumokam, o mums pieno perdirbėjai sumoka 2–3 centais daugiau. Mes neuždirbam, o į minusą einam, mums reikia darbuotojams atlyginimus išmokėti. Didieji pieno perdirbėjai taip pat negali parduoti produktų, nes Europoje kainos nukritę“, – įsitikinęs A. Staugaitis. Jis teigia, kad pieno statytojų sumažėjo apie 10 proc.
Mindaugas iš Zapyškio:
