Šeštadienį kalendoriaus lapelis žymi pusiaužiemį. Tačiau nei sniego pusnių, nei stingdančio šalčio dar neregėjome. Kaip jaučiasi gyvoji gamta: žvėrys, paukščiai, medžiai, klausėme arčiausiai šalia gamtos esančių.

 

Pasižvalgyti po Lekėčių girininkijos miškus išsiruošėme su Valstybinių miškų urėdijos Šakių regioninio padalinio Lekėčių girininkijos girininku Jonu Albinu Urbanavičiumi. Miškas pasitiko savo ramybe bei gaiva, nors žydinčių žibuoklių nesimatė, tik kur ne kur ištįsę lazdynų žirginiai, kurie paprastai žydi kovo–balandžio mėnesį.  Tačiau girininką neramina džiūstantys pušynai. Nors jis tiesiogiai šios problemos nedrįsta sieti su klimato atšilimu, bet tvirtina, kad pagrindinis pušų džiūvimo kaltininkas – viršūninis žievėgraužis – apie 3 mm dydžio vabaliukas. Šiam medžių kenkėjui Lietuvoje plisti susidarė palankios klimato sąlygos – ypač sausos ir karštos vasaros.Tokius pušų pažeidimus miškininkai Lekėčių miškuose pastebėjo praeitų metų pavasarį.

„Apniktų medžių pradeda vysti šakos, džiūsta, ruduoja ir nubyra spygliai, medžio žievė“, – rodo Juškinės miške džiūstančias pušis girininkas J. A. Urbanavičius.

Girininką stebino ir pernykštis šiltas ruduo, kuomet spalio pabaigoje, lapkričio pradžioje miške dar dygo grybai. Jo kolega Andrius Stanislovaitis darė prielaidą, kad jei ir toliau bus šiltos žiemos – gali išnykti net ir eglės.

„Mūsų žaliaskarėms šiltėjantis klimatas netinka, joms reikia šalčio. Miškininkai daro viską, kad eglės neišnyktų, eglynai nuolat atsodinami“, – tvirtino A. Stanislovaitis.

Vaikščiojam toliau po mišką ir ieškome nuožmios žiemos pranašų – ką pasakys pusiaužiemio barsukas? Pastarojo urvą surandame prie seno maumedžio. Nors barsukas šiuo metu turėtų miegoti, bet kad jis jau seniai išlindęs iš urvo ir greičiausiai nebuvo užsnūdęs, išduoda žvėrelio prie urvo palikti pėdsakai. Taigi sunku ir pasakyti, ar barsukas šiemet spės orus.

Kanopiniai klesti

Tokia šilta žiema tik miško žvėrys patenkinti: maisto daug, jį lengva pasiekti, visi sotūs. Ilgametis Jankų medžiotojų būrelio vadovas Juozas Rimgaudas Olekas sako, kad nors miške maisto ir nestinga, stirnos vis dažniau maitinasi želmenimis. Nors mažiau nukenčia miško augmenija, tačiau stirnos kelia galvos skausmą ūkininkams. Anot pašnekovo, ne tik žolėdžiams, bet ir plėšrūnams tokią šiltą žiemą geriau – jie išeikvoja mažiau energijos grobio paieškoms. Medžiotojams šiemet žvėrių net papildomai šerti nereikėjo, anot J. R. Oleko, medžiotojai tik elniams vežė pašaro.

„Jei žiemos būna snieguotos ir sniegas atidrėksta, sukietėja, žvėrys negali atsigulti ant grynos žemės – stirnos peršąla“, – sako J. R.Olekas ir priduria, kad šiuo metu smarkiai padidėjo šių miško žvėrių populiacija.

Pašnekovas svarstė, kad labai sumažėjo kiškių populiacija, bet ne dėl šiltėjančio klimato, o dėl plėšrūnų ir agrokultūrinių pokyčių: laukai užsėjami kukurūzais, kviečiais – kiškiams vietos nebelieka.

Arčiau lizdų

Pasak Panemunių regiono parko ekologo Raimondo Giedraičio, po ilgo šilto periodo paukščiai elgiasi pavasariškai.

„Varniniai paukščiai jau lankosi prie lizdų, juos tvarko ir ruošiasi kiaušinius dėti.Tie paukščiai, tokie kaip bukučiai, zylės, kurie paprastai suaktyvėja vasario pabaigoje, jau dabar pradeda pavasarį skelbti. Jau žydi snieguolės, kalninės raktažolės, mačiau miške pražydusių žibučių. Taigi viskas rodo, kad turbūt rimtos žiemos nebus. Galbūt pašals, bet nedaug“, – įsitikinęs gamtininkas-ornitologas R. Giedraitis.

Pasak pašnekovo, šiuo metu žiemoti Lietuvoje likę galbūt net daugiau nei įprasta paukščių rūšių, netgi neįprastų: tilvikinių, antinių rūšių, gervių, gandrų. Pasak pašnekovo, sunku spėti, kada ir kurie paukščiai šiemet sugrįš iš šiltųjų kraštų, nes daug paukščių rizikavo ir liko žiemoti Lietuvoje.

„Ne veltui, nes jie jaučia, kad didelių šalčių neturėtų būti“,– sako R. Giedraitis, jis konstatuoja, kad šiųmetė žiema keista, neįprasta, orai muša šilumos rekordus. O pagal paukščių elgesį galima spėti, kad šiemet žiemos nebus.