Vasaros lietūs skandina ne tik daržoves ir grūdines kultūras, bet praėjusią savaitę vėjas išguldė ir javus. Kalbinti grūdų augintojai tikina, kad dėl užklupusio gausaus lietaus vėlavo šienapjūtė, o dabar ir javapjūtė prasidės vėliau nei įprastai. Šeštadienį prie Šakių praūžusi trumpalaikė kruša stipriai apniokojo vieno ūkininko rapsų lauką. Draudikai skaičiuoja žemdirbių patirtus nuostolius.

Ūkininkų tvirtinimu, liepos 12 d. iškrito gausus lietaus kiekis bei siautėjo gūsingas vėjas, tad pasėliams buvo padaryta nemenka žala – išguldė nemažus javų plotus.

Dairantis po laukus matyti, kad dėl lietaus vieni ūkininkai nukentėjo mažiau, o kiti daugiau: vienur javai palinkę nežymiai, kai kurie ruožai – beveik sulyginti su žeme.

Teiraujamės grūdų augintojų, kas turėjo įtakos tokiems skirtumams? Šie sako, kad suguldyti javai ūkininkams atneš nuostolių, tačiau kiekviename grūdų ūkyje jie bus skirtingi.

„Išguldė daugiausiai vasarinius miežius, vos ne šimtu procentų. Nukentėjo ir žieminiai kviečiai, ypač vėlyvoji veislė `Skagen`. Sakyčiau, šiemet ne lietus javus suguldė, bet štorminiai vėjai. Be abejo, ir gausiai iškritęs lietus turėjo įtakos. Kai per kelias valandas iškrito 35 mm lietaus, o mėnesio norma apie 87 mm, tai jau didelis kiekis. Dirva įmirkusi. Viskas susidėjo į krūvą, – pasakojo Voniškių žemės ūkio bendrovės vadovas Henrikas Braškys, auginantis apie 700 ha kviečių. – Manau, kad javapjūtės darbai be rugpjūčio mėnesio neprasidės. Drėgmės perteklius užtęsia brendimą. Nebent Anglijos karščiai ateis...“

Kalbintas Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės agronomas Viktoras Šnipas antradienį siuntė į laukus šienavimo techniką atolui pjauti, jis sako, kad šiemet vėlavo ir šienapjūtė. Bendrovė orientuojasi į gyvulininkystę, tad daugiausiai augina pašarines kultūras. Anot pašnekovo, tikėtina, ir javapjūtė prasidės vėliau nei įprastai. Planuoja tik apie rugpjūčio pirmą važiuoti su kombainais į laukus.

„Nukentėjo tik vėlyvieji kviečiai `Skagen`, apie 200 ha iš 500 ha sėtų. Vasarojus gražiai stovi. Javų išgulimą lėmė veislės ypatumai. Šiemet viskas vėluoja, jei būtų šilumos, galbūt žieminius rapsus kulti pradėtume šį mėnesį“, – prognozavo V. Šnipas.

Kad permainingi orai pakenkė laukuose bręstantiems javams, neabejoja ir Gerdžiūnų krašto ūkininkas Adomas Stanaitis. Anot jo, labiausiai suguldė žieminius kviečius, šiek tiek pupų, rapsų laukus.

„Kas lėmė javų išgulimą? Lyg ir javų priežiūros technologija buvo atlikta kaip ir priklauso... Kadangi tiek šilumos, tiek ir drėgmės buvo daugokai, tas augalas užaugo didesnis nei nustatyta, galbūt todėl ir išguldė javus“, – svarsto A. Stanaitis ir priduria, kad pernai javapjūtę pradėjo liepos 20 d., o šiemet ji prasidės šiek tiek vėliau.

Kad šiemet javapjūtė vėluos, įsitikinęs ir Lukšių žemės ūkio bendrovės agronomas Jonas Bakas. Pirmiausiai doros žieminius javus: bendrovė rapsais užsėjo apie 570 ha, kviečiais – 1 tūkst. 110 ha, kvietrugiais 88 ha.

„Šią savaitę javapjūtės tikrai nepradėsime. Svarstome žieminius rapsus pabandyti kulti kitos savaitės pradžioje, jei leis oras. Javapjūtė vėluos apie dvi savaites“, – sako J. Bakas.

Anot jo, nuo lietaus ir vėjo nukentėjo dvi žieminių kviečių veislės – apie 22 proc. buvo išguldyta.

„Atrodo, naujos, perspektyvios, derlingos veislės, bet, pasirodo, mažiau atsparios išgulimui. Be abejo, kur yra nugulę javai, derlius bus menkesnis, apie toną ar pusantros jau prarandam. O dėl grūdų kokybės sunku prognozuoti, priklausys nuo oro. Mūsų pasėliai drausti, laukiam draudikų“, – kalbėjo J. Bakas.

Pasak vieno šakiečio ūkininko, po šeštadienį praūžusios krušos Vilkeliškių kaime žuvo dalis rapsų derliaus. Kruša ant žemės nudaužė ankštis ir išbarstė sėklas. Ūkininkas pasakojo, kad apie 16 val. dangus aptemo ir pasipylė ledai.

„Gamtos stichija atėjo nuo kelio Išdagai–Valakbūdis pro mano laukus kaime tokiu siauru ruožu ir ties Šakiais baigėsi. Žemė buvo nuklota ledais. O rapsų laukas baltuoja, visos rapsų ankštaros nukapotos. Laukiu draudikų“, – pasakojo šakietis.

Kalbinti grūdų augintojai pasakojo, kad pats kūlimo procesas dėl drėgmės bus ilgesnis ir sudėtingesnis, o ir nuėmus derlių, tikėtina, grūdus reikės papildomai džiovinti. Grūdų savikaina išaugs. Visgi, pasak pašnekovų, kol derlius nenuimtas, kažką prognozuoti sunku. Šiuo metu svarbiausia nuimti derlių.

Kaip informavo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas, Lietuvoje  išguldyta ar kitaip pažeista apie 20 proc. javų, daugiausia žieminių kviečių, miežių, rapsų, pupų.

„Prognozuojam, kad derlius bus panašus, kaip daugiametis vidurkis arba šiek tiek mažesnis. Įtakos turėjo drėgmės perteklius žiemą, pavasarinės šalnos iki 10 laipsnių, vasaros liūtys, o taip pat dėl kelis kartus padidėjusių kainų mažesnis naudotų trąšų kiekis“, – situaciją komentavo A. Macijauskas.