Kelionė Europos Sąjungoje nėra lengva

vidziunasRita PLAUŠINAITYTĖ
 
Minint vienuolikos metų įstojimo į Europos Sąjungą sukaktį, Šakių viešojoje bibliotekoje svečiavosi Seimo narys Arvydas Vidžiūnas. Pokalbio – diskusijos metu politikas išdėstė mūsų tautos perspektyvas įstojus į daugelį Europos šalių vienijančią sąjungą.
 
Nuotr. Seimo narys Arvydas Vidžiūnas, minint įstojimo į Europos Sąjungą 11 metų sukaktį, apžvelgė ekonominę, politinę, socialinę Lietuvos ir Vakarų valstybių situaciją.
 
Išskėstomis rankomis niekas nelaukė
 
Pasak A. Vidžiūno, Lietuvos kelias į šią sąjungą nebuvo lengvas. Visų pirma to nenorėjo patys sąjungos senbuviai – ekonomiškai tvirtos ir politiškai stiprios Vakarų Europos valstybės. „Girdi, ką jūs mums galite pasiūlyti, pasižiūrėkite, kaip jūs ten gyvenate, jūsų šalyje vos keturi procentai gyventojų naudojasi internetu. Ką gali pasiūlyti tokia naujai susikūrusi, ekonomiškai nestabili valstybė kaip Lietuva, didžiulei, galingai Vakarų pasaulio jėgai? Aišku, kad daug ko mes pasiūlyti jiems negalėjome. Ir visos Vakarų valstybės suprato, kad joms reikės atiduoti daug savų pinigų toms šalims, kurios  jų turi mažai. To nenorėjo niekas, kadangi vakariečiai jau seniai buvo įpratę gyventi gerai, ekonomika klestėjo ir tai, kad mes šiandien toje Sąjungoje esame – tai jau yra didžiulis mūsų valstybės pasiekimas. Įstojimas į Europos Sąjungą – tai yra valstybės modelio pasirinkimas. Tai kas, jau seniai įsitvirtinę Europoje ne vienerius metus, mes perimame ir priimame tai kaip normą. O tai mums, koncervatyviems lietuviams, ir buvo didžiausias išbandymas. Susidūrėme su daugeliu sunkumų – pasirodo mes per mažai mokame ir užsienio kalbų, mažai žinome apie tam tikrus istorinius įvykius, ir aplamai mažai pažįstame tą senąją Vidurio Europos kultūrą“,- dalijosi mintimis politikas. Mūsų tautos istorija 50 metų buvo vystoma kita linkme, tad nieko nuostabaus, kad mums šis barjeras buvo sudėtingas. Anot A. Vidžiūno, dar didesnis pasiekimas nei įstojimas į Euro zoną yra tai, jog mes esame NATO nariai. Tai mūsų valstybės saugumo garantas. O tai jog mūsų šalyje yra tokie pasauliniai prekybininkai  kaip Ikea ar McDonald’s – jau yra mūsų šalies nepriklausomybės garantai kaip ir kokie nors du naujai nupirkti tankai. „Ten kur bus demokratiško pasaulio kapitalas yra didelė tikimybė, kad ten bombos niekas nemes“,- sakė A. Vidžiūnas.

Svarbiausia - saugumas

Apie įstojimo į Europos Sąjungą privalumus Arvydas Vidžiūnas daug nekalbėjo, juk jie ir taip savaime suprantami. Pinigų mūsų valstybė gauna daug – Europos Sąjungos lėšos sudaro ketvirtadalį bendro valstybės biudžeto. „Kaip mes tas lėšas sugebame įsisavinti, tai jau yra kitas klausimas. Sąlyga buvo tokia, kad mūsų ūkis per tuos du finansavimo etapus turėtų augti tiek, kad prisivytų kitų Europos valstybių ekonominę bazę. Kas bus po 2021 metų – pasakyti kol kas dar niekas negali“,- kalbėjo Seimo narys. Tačiau šiandien mes būdami šios Sąjungos nariais, galime pasidžiaugti, kad mūsų kalba yra viena iš daugelio oficialių Europos Sąjungos kalbų. Lietuvos Prezidentė ir Ministras Pirmininkas daro tokius pat politinius sprendimus kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys. „Pačioje Sąjungoje mes matome situaciją tokią, kokia ji yra – ir mažesnes išmokas mūsų ūkininkams ir kitas neteisybes. Tačiau reikia nepamiršti to, kad išsivysčiusios šalys 20 metų gyveno atsipalaidavusios – ekonomika augo, pinigų netrūko“, - geopolitinę situaciją aiškino A. Vidžiūnas. Dabar, anot politiko, pagrindinis Europos iššūkis yra tas, kiek ji sugebės tapti unitari, kiek taps daugiau susivienijusi ir, kaip sakė prancūzų generolas Šarlis de Golis, Tautų Europa. Prieš daugelį metų prancūzų politiko įžiebta vizija, kad Europa tai yra sąjunga, į kurią visos tautos ateina su savo norais, kultūromis, kalbomis, visi laimingai keičiasi informacija, bendrauja – po šitiek metų šiek tiek nukrypo į kitą pusę. „Dabar mes matome, kad mokesčiai yra skirtingi įvairiose šalyse, įvestas euras, tačiau ne visos valstybės jį gali išlaikyti, Europa sensta – gimstamumas mažas“,- vardijo europiečių bėdas politikas. Tačiau, anot A. Vidžiūno, europiečiams buvo būtina susivienyti, kad galėtų kovoti su tokiomis ekonomiškai galingomis pasaulio rinkomis kaip JAV ar Kinijos. Taip pat yra nelengva ir dėl musulmonų pasaulio invazijos į Vakarų Europos šalis. Jie neturi tokių etinių normų kaip mes, europiečiai, todėl nieko nuostabaus, kad viduryje gatvės viešint kokiame nors Vokietijos ar Austrijos mieste pasiūlys paskaityti Koraną. „Tokiam masiškam globalizacijos procesui ir kitų tautų bei religijų invazijai Europa gali atsispirti tik tada, jeigu ji bus vieninga“, - pastebėjo A. Vidžiūnas. Anot politiko, tokiai mažai, konservatyviai valstybei kaip Lietuva yra nepaprastai sunku suvokti, kad mums dabar ne savo tautiškumą reikia garbinti, o tautų Europos Sąjungoje esančių tautų bendrystę. 

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Vasario 16-oji. Kas šiandien mums yra laisvė?

klausimelis 02 14Elena iš Keturnaujienos:

Svarbi mums ši diena. Ir vėliavą išsikeliame. Iš kaimo nuvykti į renginį greičiausiai nepavyks. Žiūrėsiu renginius per televizorių. Kas man yra laisvė? Kur noriu, ten einu. Vaikai gali į užsienį laisvai važiuoti. Nors mes esame laisvi, bet jaudina karai, vykstantys pasaulyje. Kai Ukrainoje nekaltai žmonės žūsta. Daug negatyvių žinių ateina iš televizijos. Saugoti laisvę turim. Pirmiausiai patys žmonės turim nesipykti. Ir kad nebūtų karo. 

klausimelis 02 14 2

Lilija iš Lukšių:

Švęsime Lietuvos gimimo dieną. Manau, būtina minėti, dalyvauti renginiuose. Šiuo metu visą dėmesį kreipiame į šalis, kur karai vyksta, o savo šalies šventes pamirštam. Gerbkime ir mylėkime Lietuvą. Jei ne mes, tai ir Lietuvos nebūtų. Man laisvė, kad nebijau nieko: galiu saugiai vaikščioti, laisvai reikšti savo mintis ir nuomonę, parduotuvėje nusipirkti tai, ko noriu. Spalvos atsirado, anksčiau pilka kasdienybė buvo. Ir žmonės linksmesni. O nerimas visada buvo: senoliai pergyveno karą, mus atominiu karu gąsdino.

europos pulsas350px

radarom350px 
 
nuoma350px 
 
 BlueYellow-baneris
 
svietimo forumas 300x600 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.