
Svarbiausia - saugumas
Apie įstojimo į Europos Sąjungą privalumus Arvydas Vidžiūnas daug nekalbėjo, juk jie ir taip savaime suprantami. Pinigų mūsų valstybė gauna daug – Europos Sąjungos lėšos sudaro ketvirtadalį bendro valstybės biudžeto. „Kaip mes tas lėšas sugebame įsisavinti, tai jau yra kitas klausimas. Sąlyga buvo tokia, kad mūsų ūkis per tuos du finansavimo etapus turėtų augti tiek, kad prisivytų kitų Europos valstybių ekonominę bazę. Kas bus po 2021 metų – pasakyti kol kas dar niekas negali“,- kalbėjo Seimo narys. Tačiau šiandien mes būdami šios Sąjungos nariais, galime pasidžiaugti, kad mūsų kalba yra viena iš daugelio oficialių Europos Sąjungos kalbų. Lietuvos Prezidentė ir Ministras Pirmininkas daro tokius pat politinius sprendimus kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys. „Pačioje Sąjungoje mes matome situaciją tokią, kokia ji yra – ir mažesnes išmokas mūsų ūkininkams ir kitas neteisybes. Tačiau reikia nepamiršti to, kad išsivysčiusios šalys 20 metų gyveno atsipalaidavusios – ekonomika augo, pinigų netrūko“, - geopolitinę situaciją aiškino A. Vidžiūnas. Dabar, anot politiko, pagrindinis Europos iššūkis yra tas, kiek ji sugebės tapti unitari, kiek taps daugiau susivienijusi ir, kaip sakė prancūzų generolas Šarlis de Golis, Tautų Europa. Prieš daugelį metų prancūzų politiko įžiebta vizija, kad Europa tai yra sąjunga, į kurią visos tautos ateina su savo norais, kultūromis, kalbomis, visi laimingai keičiasi informacija, bendrauja – po šitiek metų šiek tiek nukrypo į kitą pusę. „Dabar mes matome, kad mokesčiai yra skirtingi įvairiose šalyse, įvestas euras, tačiau ne visos valstybės jį gali išlaikyti, Europa sensta – gimstamumas mažas“,- vardijo europiečių bėdas politikas. Tačiau, anot A. Vidžiūno, europiečiams buvo būtina susivienyti, kad galėtų kovoti su tokiomis ekonomiškai galingomis pasaulio rinkomis kaip JAV ar Kinijos. Taip pat yra nelengva ir dėl musulmonų pasaulio invazijos į Vakarų Europos šalis. Jie neturi tokių etinių normų kaip mes, europiečiai, todėl nieko nuostabaus, kad viduryje gatvės viešint kokiame nors Vokietijos ar Austrijos mieste pasiūlys paskaityti Koraną. „Tokiam masiškam globalizacijos procesui ir kitų tautų bei religijų invazijai Europa gali atsispirti tik tada, jeigu ji bus vieninga“, - pastebėjo A. Vidžiūnas. Anot politiko, tokiai mažai, konservatyviai valstybei kaip Lietuva yra nepaprastai sunku suvokti, kad mums dabar ne savo tautiškumą reikia garbinti, o tautų Europos Sąjungoje esančių tautų bendrystę.