Rugpjūčio 23 d. Zyplių dvaro ansamblio centriniuose rūmuose atidaryta tarptautinė paroda „Carpe Diem“. Šių metų parodoje pristatomi tapybos ir skulptūros darbai, sukurti penkių šalių menininkų, tarp jų – ir dviejų kraštiečių.
Tarptautinė meno paroda „Carpe Diem“ jau penktus metus iš eilės rugpjūčio mėnesį pristatoma Zyplių dvaro ansamblio centriniuose rūmuose.
„Šis projektas – tai gražios draugystės vaisius tarp Šakių kultūros centro Lukšių padalinio, parodos sumanytojos ir kuratorės Živilės Vaičiukynienės ir parodose dalyvaujančių autorių“, – pristatydama parodą kalbėjo Lukšių padalinio kultūrinių renginių organizatorė Inesa Bagdanavičienė. 
L. Poškevičiūtės nuotr.
Tad pirmiausiai ir buvo padėkota tapytojai Ž. Vaičiukynienei, kuriai dar 2019 m. kilo mintis aktyviai kuriančius kaimyninių šalių dailininkus pristatyti Lietuvos auditorijai.
Ž. Vaičiukynienei už jau penkerius metus besitęsiančią kultūrinę bendrystę savivaldybės administracijos vardu dėkojo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas bei Lukšių padalinio vadovė Daiva Bukšnienė, kuri padėkas įteikė ir darbų autoriams, dalyvaujantiems parodos atidaryme.
Šių metų parodoje „Carpe Diem“ pristatomi tapybos ir skulptūros darbai, sukurti penkių šalių menininkų (Čekijos, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos). Net 16 autorių tikisi, kad jų tapyba bei skulptūros padės žiūrovui sekundei stabtelėti ir patirti meną, pabūti akimirkoje.
„Kaip ir kiekvienais metais sakau – kviečiam mėgautis akimirka. Dėkoju, kad atvykote pabūti toje akimirkoje, pabūti kartu. Kūryba visus žmones turtina. Ją pajausti duota visiems. Labai tikiu, kad pasivaikščioję po parodą, galbūt ir ne viską supratę, bet pajausit širdimi, patirsit meną... Dėkoju, kad įsileidote į dvaro erdves, patikėjote šia idėja. „Carpe Diem“ greičiausiai sustos kaip šitas reiškinys, bet pažadu, bus kitų“, – kalbėjo Ž. Vaičiukynienė.
Ne pirmi metai parodoje darbus eksponuoja ir mūsų rajono tapytojai Vytautas Kaunas ir Indrė Siaurusevičiūtė.
„Įdomu dalyvauti tokioje parodoje, matyti kitų šalių kūrėjų darbus. Parodoje pristatau šių metų darbus. Sugrįžau prie to, kas man patinka tapyti, abstrakcijų, kuriose vis tiek gamtos, gimtinės motyvai. Mano kūriniuose daug mėlynos spalvos, o šiais metais kažkaip atsirado daug geltonos spalvos potėpių. Gal tai metų laikų įtaka? Tapiau pavasarį. Geltona spalva man – gyvybė, energija. Viename paveiksle tarsi toks šabakštynas, kai vasarą priauga daug augmenijos, – apie savo darbus pasakojo I. Siaurusevičiūtė pridurdama, kad ji žavisi parodos kuratorės Živilės išeksponuojamais darbais. – Kažkoks dialogas vyksta tarp tų darbų.“
Išties vaikščiojant po parodą tarsi susitikę, tarpusavyje besikalbantys įvairių šalių autorių kūriniai nuneša į sentimentalių akimirkų prisiminimą, kai potėpis drobėje leido kūrėjui būti čia ir dabar, lyg įstrigus laimės momente nesirūpinant, kur laikas vėliau nuneš.
Ramūnas iš Šakių:
