Finansavimas vaikų dienos centrams šiais metais didės

Vaikų dienos centrų atstovams kilo įvairių klausimų. Vienas iš jų – dėl savivaldybės skirtų lėšų panaudojimo. Daugeliui buvo aktualu, ar jie galėtų iš tų pinigų prisidėti prie darbuotojų atlyginimų ir komunalinių išlaidų apmokėjimo. D. Pavalkio nuotr.

Praėjusį antradienį rajono savivaldybės tarybos posėdžių salėje vyko mūsų rajono vaikų dienos centrų atstovų susitikimas, kuriame buvo aptartos naujovės, finansavimas, atsakyta į rūpimus klausimus. Šiuo metu rajone yra 11 vaikų dienos centrų, kuriuos, sausio 1 d. duomenimis, lanko 266 vaikai, praėjusių metų pabaigoje lankė 260. Šiais metais jų dienos socialinei priežiūrai finansuoti rajono savivaldybė nusprendė skirti didesnį nei yra nustatyta minimali suma finansavimą.

 

Savivaldybės vicemeras Darius Jakavičius tvirtino, kad nors visuomenėje sklando jam nepriimtini argumentai, kad „vaikų dienos centrai dalinasi tuos pačius vaikus su neformaliuoju švietimu“, tačiau dalis politikų tiesiog taip kalba neįsigilinę į situaciją. Jo manymu, būtent vaikų dienos centrai padeda išspręsti pagrindinį vaikų iki 14 metų užimtumo klausimą, todėl prašė plačiau pasidalinti viešojoje erdvėje, ką vaikai veikia vaikų dienos centruose, kokį gauna popamokinį užimtumą.


Jis informavo, kad valstybės prisidėjimo dalis prie vaikų dienos centrų išlaikymo lieka ta pati, o savivaldybės dalį šiemet nuspręsta padidinti. 


Jei praėjusiais metais už kiekvieną dienos centrą lankantį vaiką mėnesiui savivaldybė mokėjo po 32,5 euro, tai šiemet numatė 44 eurus, o jeigu tai neįgalus vaikas arba turintis specialiųjų poreikių – 82,5 euro (pernai mokėjo 60 eurų). D. Jakavičiaus teigimu, prioritetas yra vaikai, todėl vasario 9 d. šis biudžetas bus pateiktas savivaldybės tarybos tvirtinimui.


Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Daivos Pilypaitytės teigimu, keturios seniūnijos dar neturi vaikų dienos centrų – tai Barzdų, Slavikų, Sudargo ir Kidulių, todėl siūlė pagalvoti, ar būtų poreikis jų steigimui. Tiesa, daug vaikų iš Barzdų lanko Griškabūdžio vaikų dienos centrą, tad praktiškai užimtumas išsisprendžia.


Vicemero manymu, iš šių išvardytų seniūnijų, poreikį jis mato tik Kiduliuose, kur yra ir ugdymo įstaiga, tačiau Kidulių bibliotekoje netrukus turėtų atsirasti atvira jaunimo erdvė, o galbūt ir kitose bibliotekose atsiras jaunimo traukos taškai. Aišku, jie neišaugs į vaikų dienos centrus, bet pritrauks jaunimą. Kaip traukos taško pavyzdį jis pateikė ir Panovių centre planuojamą įrengti mobilų namelį, tačiau siūlė susitelkti į suomių patirtį – pas juos viskas yra įkurta viename pastate. Taip yra Paluobiuose, Plokščiuose, taip galėtų formuotis ir kituose miesteliuose.   


Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Savukaitienė informavo, kad praėjusių metų pabaigoje metų laikotarpiui sėkmingai akreditavosi 10 rajono vaikų dienos centrų. Liko neatestuotas tik vienas, priklausantis VšĮ Šakių diakonijai, tačiau jų akreditacija dar galioja iki šių metų liepos mėnesio. Jos teigimu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje informacijoje užsimenama, kad ateityje siekiama atsisakyti vaikų dienos centrų akreditacijos ir tai gali būti paskutinė akreditacija, kurią reikėjo vykdyti savivaldybei.


Kiekvienai socialinių paslaugų įstaigai, kuriai suteikta teisė teikti akredituotą vaikų dienos socialinę priežiūrą, finansavimas skiriamas nuo jį lankančių vaikų skaičiaus. Pavyzdžiui, jei centrą lanko nuo 10 iki 15 vaikų, metams skiriama po 18 tūkst. 300 eurų, jei vaikų yra nuo 16 iki 25 – po 19 tūkst. 100 eurų, jei yra nuo 26 iki 35 vaikų, – po 20 tūkst. 100 eurų ir pan.


M. Savukaitienė informavo, kad akredituotos įstaigos jau gali teikti prašymus rajono savivaldybės administracijai dėl finansavimo sutarties sudarymo. Vaikų dienos centrų atstovai domėjosi, ar iš savivaldybės skirtų lėšų bus galima prisidėti prie darbuotojų atlyginimų ir komunalinių išlaidų. Yra centrų, kurie susiduria su tokia keblia situacija, kad neturi lėšų susimokėti už išaugusias šildymo išlaidas. Dažniausiai tai aktualu tiems, kurie pastatuose įsikūrę vieni. 


Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė paaiškino, kad galima pasinaudoti skirtais pinigais norint prisidėti prie darbuotojų atlyginimų, susimokėti už mokymus ar komunalines paslaugas, tačiau kiekviena situacija sprendžiama individualiai. Pavyzdžiui, Lukšių vaikų dienos centrui pateikta sąskaita nustebino ir vicemerą, nes joje nurodyta ir kūriko atlyginimo dalis. 


D. Jakavičius nuramino Liną Šukaitienę, kad padės jiems išspręsti šią situaciją. Beje, planuojama suremontuoti buvusį kultūros centro pastatą ir vaikų dienos centrą perkelti į jį. 


Sintautų vaikų dienos centro atstovė Lidija Mykolaitienė teigė taip pat nematanti išeities, kaip sumažinti šildymo sąskaitą, nes jų centras šildosi elektra. Tad jei 2022m. mokėjo 400 eurų, tai pernai ši suma pakilo iki 1 tūkst. eurų. Pasak jos, blogiausia, kad nėra atskiro skaitiklio – bendras su seniūnija ir su gatvių apšvietimu. Vicemeras teigė, kad išeitis yra, nes visada galima pastatyti tarpinį skaitiklį, todėl patarė kreiptis į seniūną, kad šis tai padarytų, ir daugiau kontaktuoti  su bendruomene, kuri turėtų būti suinteresuota savo vaikų užimtumu.


Vaikų dienos centruose vaikams organizuojamas užimtumas, maitinimas, teikiama įvairiapusiška pagalba, ugdomi kasdieniai, socialiniai vaikų gyvenimo įpročiai. Į vaikų dienos centrus vaikus nukreipia vaiko teisių apsaugos specialistai, mokykla, socialiniai darbuotojai.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Antra olimpiada be Lietuvos krepšinio rinktinės. Kaip vertinate?

klausimelis 07 12Edmundas iš Šakių:

Visi lietuviai krepšinį žiūri, tai ir aš stebėjau, bet įspūdžiai labai blogi, nuotaikos liūdnos. Neįsivaizduoju, kodėl yra taip, kaip yra, bet kaltinti žaidėjų neskubu. Anksčiau parsiveždavo medalius, dabar be nieko liekame – pagal mane paruošime spragos atsiranda. Kaip bebūtų, nors Lietuva ir nepateko, Olimpines žaidynes vis tiek žiūrėsiu. 

klausimelis 07 12 2

Nerijus iš Gelgaudiškio:

Olimpinio atrankos turnyro nežiūrėjau, neturėjau laiko, bet šiaip situacija seku. Liūdna, kad negavo kelialapio į Olimpines žaidynes. Jau antrąjį kartą nepatenkame, sunku vertinti, kas čia atsitiko, kokios to priežastys. Pats kadaise žaidžiau, bet mėgėjiškai, mokyklos laikais. Nors dabar ir nebežaidžiu, bet krepšinis man vis tiek yra numeris vienas – ne be reikalo vadinamas antra religija.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.