Duobiškių kaimo (Šakių sen.) gyventojai mūru stoja, kad gyvenviete nevažinėtų sunkiasvorė vietos ūkininko technika. Praėjusią savaitę, susitikę su Šakių seniūnu Daliumi Jasevičiumi, tarybos nariu Romu Pukinsku bei šiame krašte ūkininkaujančiu Juozu Matijošaičiu, į kurį ir skrieja gyventojų pasipiktinimas dėl gyvenvietėje gadinamų kelių, kompromiso, tenkinančio abi puses, taip ir nesurado. 

Kelia ir pavojų, ir gadina

Apie Duobiškių k. Siesarties gyventojų pasipiktinimą dėl gatve važinėjančios sunkiasvorės vietos ūkininko technikos rašėme praeitų metų rugpjūtį, gyventojai skundėsi, kad vilkikai gadina kelią, kelia pavojų vaikų saugumui. Tuomet buvo įrengti svorį ribojantys ženklai (iki 8 t), tačiau problema liko iki šiol. 

Svorį reguliuojantys ženklai (iki 8 t) sudėti ir šios gyvenvietės Alyvų bei Pušų gatvėse. Gyventojai tuo džiaugiasi sakydami, kad taip pavyks išsaugoti kaime esantį paskutinį nutrintą ir suskirdusį asfaltą, kurį jau daug metų niokoja sunkiasvorė, greta esančio didelio ūkio technika. Kadangi sudėti ženklai, ši technika, kurios didžiausi srautai eina į ir iš Matijošaičių ūkio, turėtų apvažiuoti minėtas gatves. 

„Pakrautos, dievaži, kokiais derliais neaišku, važiuoja kasdien po 4–6 sunkiasvores iš eilės. Jau nekalbame apie eismo saugumą, jų greitį gatvėse, triukšmą, dulkes, paliekame vien tik asfalto išsaugojimo klausimą. Smulkieji ūkiai nusikūlę derlių čia pat išsiveža, mes jų ir nematome. Jie nesukelia didelio diskomforto mums, vietos gyventojams, be to, ir masiškai nevažinėja, tai reiškia ir negadina asfalto“, – laiške rašo vietos gyventoja. 

Tad praeitą penktadienį duobiškiečiai pakvietė į susitikimą Šakių seniūną D. Jasevičių, jau minėtą ūkininką J. Matijošaitį, atvyko ir tarybos narys R. Pukinskas. Gyventojai ironiškai kalbėjo, kad tai pirmas kartas, net istorinis įvykis, kai J. Matijošaitis atvyko susitikti su vietos gyventojais. Šie aiškino, kad ūkininko technika gali apvažiuodama kaimą važiuoti Kušlikių kaimo žvyrkeliais. 

„Bet kur tau! Juk per tiek metų galima priprasti prie komforto. Kam važiuoti aplink, jeigu eina tiesiai ir greičiau? O kur dar su tokiais traktoriais, kurie vos vienas kelyje telpa, prasilenkti neina su juo... Jeigu reikia gyvenvietėje prasilenkt, tada jie suka į mūsų nuosavus keliukus. Apie saugumą nešneku. Vaikų į gatvę nepaleidžiame. Dėl jų greičio ir pusiau chuliganiško važiavimo – kalbos nėra (akys dažnai būna įsmeigtos į telefoną, ne į kelią), vaikų tokie važiavikai tikrai nepastebės. Siesarties gatvėje, nors ir yra asfalto, bet vasarą dulka, nes to asfalto yra tik per vidurį, o nuo kraštų kyla dulkės. Be to, langų neina atsidaryti, nes atbildančios fūros jau nuo Petrauskynės naktį smarkiai tarška žvyrkeliu“, – problemą dėstė duobiškiečiai.

Pušų ir Alyvų gatvių žmonės mūru stojo už savo gatves, kurių būklė, jų teigimu, ir taip prasta. 

Neliko ženklų

Susitikime dalyvavęs tarybos narys R. Pukinskas teigė suprantąs ir ūkininką, kad šiam yra produkcijos išvežimo grafikai, o jeigu neina išvažiuoti minėtu Kušlikių kaimo žvyrkeliu, tai jam nėra kur dėtis. 

„Iš vienos pusės, jeigu mes versim per tuos Kušlikius važiuoti ir laužyti kelią, būtų neteisinga. Bet kad seniūnija nepasižiūrėjo to kelio iš rudens, nepatvarkė – tai faktas, – teigė R. Pukinskas. – Siesarties gatvė lieka rezervinė išvežti ūkininkui derlių. Be abejo, jei vilkikai suks iš asfalto, kad jo nelaužytų, į šakeles, tai nėra išeitis. Lėšų keliams ir taip trūksta, kad nebūtų gadinami rajono keliai, reikia ieškoti optimalių variantų.“

R. Pukinskas pridūrė, kad ūkininkas J. Matijošaitis žadėjo, jei būtų sugadintas kelias, prisidėti prie jo sutvarkymo bei pasikalbėti su vežėjais, kurie ir veža iš jo ūkio produkciją, dėl saugesnio važiavimo per gyvenvietę. 

Pirmadienį lankantis Duobiškiuose atkreipėme dėmesį, kad ženklų, ribojančių svorį iki 8 t, Siesarties gatvėje neliko. O prasukus Alyvų, Pušų gatvėmis matyti, jog išties kelių būklė prasta, tad jei čia dar marširuotų sunkiasvorė technika, šie būtų sugadinti galutinai.

Paprašius situaciją pakomentuoti Šakių seniūno D. Jasevičiaus, šis patvirtino, kad ženklus nuėmė seniūnija.

„Mes taip ir sutarėm, kadangi yra polaidis, minėtu žvyrkeliu sunkiasvorė technika negali važiuoti, todėl Siesarties gatve laikinai ir važiuos mašinos, tikrai ne itin gausiai. Kol pradžius minėtas Kušlikių kaimo žvyrkelis. Tuomet ir ženklas atsiras vėl toje pačioje vietoje Siesarties gatvėje“, – aiškino seniūnas.

Beje, seniūnas tvirtino, kad anksčiau minėtu žvyrkeliu rūpinosi vietos ūkininkas Antanas Matijošaitis. 

„Mes jį prižiūrėsim, kaip ir visus kelius. Ateis pavasaris, ir žvyruosim, jei reikės. Tikrai ne visus kelius žvyruojam, o ten, kur reikia, o ne kur kažkas nori. Be abejo, greideriuosim kai kurias vietas, bet nereiškia, kad nupilsim naują kelią. Tame kelyje pagrindų nėra. Mes jų nepakeisim, – tikino seniūnas ir pridūrė: – Ženklus turėtume dėti ne dėl gyventojų noro, kad jiems ten blogai ar gerai, o dėl kelio būklės išsaugojimo. Ir kompromisą reikia rasti tiek su ūkininku, tiek su gyventojais.“ 

Be to, seniūnas informavo, kad Alyvų gatvė įtraukta į Trimetę kelių tvarkymo programą dėl asfalto dangos atnaujinimo. 

Antradienį pakalbinta Siesarties gatvės gyventoja Raminta Butenė, išgirdusi apie nuimtus svorį ribojančius ženklus, buvo šokiruota.

„Susitikimo metu mes sutarėm, kad leidžiam gatve vežti produkciją, kol pradžius žvyrkelio kelias, bet apie jokį ženklų nuėmimą, pašalinimą nebuvo kalbos. Teiravausi Matijošaičio, kiek užtruks derliaus išvežimas. Tačiau jis atsakyti žmonėms negalėjo tiksliai. Keista, kad ūkininkauja, bet nežino, nei kiek derliaus turi, nei kada jį baigs išvežt...“ – kalbėjo Raminta nesuprasdama, kaip galima vieną dieną uždėti, o kitą dieną nuimti ženklus, ar seniūnas nepažeidžia įstatymų, kodėl atstovavo tik vienai – ūkininko pusei... 

Problema... žmonėse

Išklausom ir minimo ūkininko J. Matijošaičio nuomonę. Šis tvirtino minėtu Kušlikių kaimo žvyrkeliu šiuo metu važiuoti sunkiasvorei technikai neįmanoma. Artimiausiu metu iš ūkio planuojama vežti derlių. 

„Jei minėtas žvyrkelis bus remontuojamas seniūnijos, tai juo ir važiuosim. Manau, galėtume ir Siesarties gatve važiuoti. Iki jos asfalto dalies žvyrkelis yra mūsų pajėgomis ir medžiagomis sutvarkytas. O dėl priekaištų, kad fūros dideliu greičiu per gyvenvietę važinėja, aš neįsivaizduoju techniškai, kaip ta gatve greitai galima važiuoti, kai abiejuose gatvės galuose posūkiai. Juolab traktoriuose maksimalus greitis 40–50 km/val, – tvirtino J. Matijošaitis. – O dėl saugumo – sunkiasvorė technika lengviau yra netgi pastebima. O ir produkciją vežam gal kokius du mėnesius, o kitu laiku viena kita mašina pravažiuoja. Visgi, manau, problema yra žmonėse, kuriems yra nesvarbu, prieš ką, svarbu tik – prieš. Kažkam trukdo fermos, gamyklos, visi nori gyventi ramiai, bet nepagalvoja, iš kur tie pinigai keliams tvarkyti...“