Gotlybiškių kaimo (Šakių sen.) gyventojai buvo pakviesti į susitikimą dėl sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) ribų nustatymo UAB „Gotlybiškių pienas“ galvijų auginimo ir pienininkystės kompleksui. Tam reikalingas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas (PVSV), tad gyventojai turėjo klausimų ir vertinimą atlikusiai įmonei, ir pienininkystės komplekso vadovams dėl nuolatos sklindančio nemalonaus kvapo, triukšmo bei kitų klausimų.
Normų neviršija
Kaip susitikimo pradžioje informavo PVSV atlikusios UAB „Ekostruktūra“ direktorė Ona Samuchovienė, pieninių galvijų auginimo komplekse gyvulių kiekis nebus didinamas, sanitarinė apsaugos zona nustatoma esamam gyvulių kiekiui – 2510 vnt. gyvulių (pagal teisės aktus skaičiuojama kaip 1311 sutartinių gyvulių).
„Pagal specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą šiai veiklai yra nustatoma 500 metrų sanitarinės apsaugos zona. Tačiau bendrovė nori, ir mes, atlikę vertinimą, zoną sutapatiname su ūkio sklypų ribomis ir keliais arais valstybinės žemės“, – informavo O. Samuchovienė akcentuodama, kad planuojamai veiklai nustatyta UAB „Gotlybiškių pienas“ pienininkystės komplekso 22,1755 ha siekiančios sanitarinės apsaugos zonos ribos.
Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros metu buvo vertinamas triukšmas, oro tarša ir kvapai. Pienininkystės komplekso teritoriją sudaro trys sklypai, kurie apima apie 22,1485 ha ploto teritoriją. Artimiausi gyvenamieji pastatai nuo PŪV teritorijos ribų nutolę maždaug 24–94 m atstumu.
Apibendrindama PVSV rezultatus, O. Samuchovienė priminė, kad vertinant buvo vadovaujamasi Lietuvoje nustatytomis aplinkos oro užterštumo normomis, akcentavo, kad teršalų koncentracijos gyvenamosiose aplinkose ir už SAZ ribų neviršijamos.
„Didžiausia tarša yra dėl amoniako. Tačiau Lietuvoje taikomų ribinių verčių neviršija. Buvo atliktas kvapų vertinimas, teritorijoje ir jos gretimybėje siekia 4,7 kvapo vienetus, o Lietuvoje nustatyta leidžiama kvapo vertė yra 8 kvapo vienetai. Gyventojai jaučia kvapą, tačiau jis ribinių verčių neviršija. Atlikus triukšmo vertinimą, nustatyti viršijimai nuo grūdų elevatoriaus, todėl, siekiant apsaugoti artimiausią gyventoją, numatoma įrengti akustinį barjerą“, – rezultatus apibūdino O. Samuchovienė.
Turėjo pastabų
Nors gyventojai pasiūlymus ir pastabas dėl PVSV ataskaitos gali teikti po jos pristatymo raštu, tačiau gotlybiškiečiai atėjo jau pasidarę namų darbus.
„Ataskaitoje nėra kalbama nei apie mokyklą, nors ji šiuo metu ir uždaryta, nei apie stadioną, kuriame žaidžia vaikai. Atstumas iki jų nuo fermų 388 metrai, iki maudymosi vietos 160 metrų, ir naujas gręžinys, namai, taip pat patenka į tą 500 metrų sanitarinę apsaugos zoną. Namai tokiu atveju netenka gyvenamo pastato paskirties. Toje zonoje draudžiama statyti sodo namus, gyvenamosios paskirties pastatus. Neleis nei rekonstruoti namų. Nei tame mokyklos pastate, nei atsiradus kažkokiai privačiai gydymo įstaigai veiklos vykdyti niekas negalės“, – kalbėjo kraštietis teisininkas Valdas Kvederis.
Į tokius teisininko svarstymus UAB „Ekostruktūra“ direktorė O. Samuchovienė sureagavo ir dar kartą akcentavo, kad, patvirtinus ataskaitą, SAZ ir būtų nustatyta pienininkystės komplekso ribose, gyventojų pastatai į tą zoną nepatektų ir gyventojų neliestų jokie išsakyti teisininko nuogąstavimai. Nebūtų papildomų apribojimų gyvenamiesiems namams, jų rekonstravimui, statybai, mokyklos veiklai.
Išsakė skaudulius
UAB „Ekostruktūra“ aplinkosaugos vadovas Darius Pratašius kvietė gyventojus diskutuoti, ieškoti kompromiso.
„Buvo nustatyta, kad grūdų džiovykla skleidžia per didelį triukšmą, todėl turės būti įrengtos akustinės priemonės“, – kalbėjo D. Pratašius.
Dėl grūdų džiovyklos keliamo triukšmo nuoskaudas išsakė ir greta gyvulininkystės komplekso gyvenantis Antanas Juška. Jis pasakojo, kad ne kartą kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, tačiau problema nebuvo išspręsta.
„Po šiai dieną tas grūdų džiovyklos triukšmas yra. Kodėl iki šiol nebuvo atlikti tokie triukšmo vertinimai? Dvidešimt metų triukšmas viršijo normas, kas įvertins mūsų sveikatai padarytą žalą? Auginom vaikus, name turėjom vieną kamputį virtuvėje, kur buvo sudėti čiužiniai ir mes galėdavome taip išmiegoti“, – pasakojo A. Juška.
Jam pritarė ir kiti gyventojai sakydami, kad kuomet buvo statoma biodujų jėgainė, sužinojo jau po fakto. Žmonės daugiausiai skundėsi dėl nepakenčiamo iš ūkio sklindančio kvapo, kuris, jų tvirtinimu, jaučiamas net kitame kaimo gale.
„Vasarą buvo toks laikas, kad nei lango nėjo atsidaryti. Nes tiesiog ta smarvė vimdo“, – piktinosi gotlybiškietė Danguolė Naujokaitienė.
Poveikio vertinimą atlikusios įmonės vadovė O. Samuchovienė sutiko, kad ties ūkio teritorijos ribomis ir rodikliai rodo kvapą, bet leistinos užterštumo normos neviršija.
Kalbėjęs gotlybiškietis Egidijus Martinkus pasigedo dialogo tarp gyvulininkystės komplekso vadovų ir gyventojų.
„Suprantama, keičiasi to ūkio vadovai, tačiau to geranoriškumo padėti žmonėms niekada nebuvo. Žmonės keliuko neturėjo į savo sodybą, bet, užuot pagelbėję, visai paliko be įvažiavimo. Tikrai bendrovė tų karvių nesumažins ir tie kvapai bus. Žmonės pyksta ne todėl, kad ūkis yra, bet kad nėra jokio dialogo ir problemos nekaimyniškai sprendžiamos“, – kalbėjo E. Martinkus.
Susitikime dalyvavęs bendrovės „Gotlybiškių pienas“ vadovas Antanas Mozūraitis informavo, kad biojėgainė visu pajėgumu dar neveikia. Jo tvirtinimu, „kvapai sumažės, kai biojėgainė veiks pilnu našumu“.
„Jei nebūtų biojėgainės, tai mėšlo saugojimas būtų žymiai atviresnis. Ir skysto mėšlo išvežimas paretėjo, kas įtakoja kvapą, kadangi juo biojėgainė užkraunama“, – aiškino A. Mozūraitis.
„Manau, įmonė jau pakankamai priemonių dėl kvapų, triukšmo sumažinimo yra įdiegusi. Aš kol kas iš jūsų neišgirdau jokių pasiūlymų. Girdžiu tik – blogai, blogai. Kad skalbiniai smirdi. Juk būna tie taršos svyravimais, sezoniškumai. Mėšlavežio metu pastiprėja. Tai laikina, žmonės turi pakentėti. Pieną visi vartojam... Kaip tam ūkiui gyvuoti?“ – reziumavo UAB „Ekostruktūra atstovas D. Pratašius
Susitikimo pabaigoje kalbėjusi Gotlybiškių seniūnaitė Audra Atažanovienė prašė daugiau viešinimo apie numatomas greta gyvenvietės įsikūrusių įmonių ūkines veiklas bei prašė prisidėti prie gyventojų gerovės, „Gotlybiškių pieno“ vadovas kvietė kreiptis.
Virginijus iš Branduoliškių:
