Kitokiame gyvenimo kelyje gydytoja savęs neįsivaizduoja

safronoviene
Vaikų gydytoja neurologė Vilija Safronovienė eina ir Vaikų ligų skyriaus vedėjos pareigas bei džiaugiasi, kad kolektyvas šiltai priėmė. Didžiausias jos tikslas – kuo labiau padėti mažiesiems pacientams. D. Pavalkio nuotr.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Nuo vasario 1 d. kaunietė gydytoja Vilija Safronovienė pakeitė net dvi ilgametes ir ligoninei daugybę metų atidavusias gydytojas Stasę Valkerienę ir Lionę Adomaitienę. V. Safronovienė ne tik dirba gydytoja neurologe, bet ir yra Vaikų ligų skyriaus vedėja. Naujais vėjais ligoninėje džiaugiasi ir vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis, ir kolektyvas, savo sprendimu dirbti būtent šioje gydymo įstaigoje neabejoja ir pati medikė.
 
Tiesa, gydytoja Šakių ligoninėje nėra naujokė, prieš tai bemaž trejus metus budėdavo savaitgaliais, o pirmojo darbo pasiūlymo iš A. Klimaičio sulaukė prieš šešerius metus. Tačiau laukė rezidentūros studijos, vaikų auginimas. Medikė atvira: prieš priimdama pasiūlymą ji rinkosi tarp privačios klinikos ir Šakių. Kaip matome, nugalėjo pastarasis variantas. Anksčiau ji yra dirbusi Vilkaviškio ligoninėje, praktiką atliko Jonavoje, tekę ragauti ir darbo Kauno klinikose.

„Tikrai gąsdino, bijojau, nes labai didelis iššūkis: ir džiaugsmas, ir nerimas, bet ir didelė atsakomybė, kad turėsiu tęsti pradėtus darbus“, – apie įsidarbinimą Šakių ligoninėje sako kasdien po 60 km į Šakius važinėjanti gydytoja.

Ji džiaugiasi, kad ligoninėje pakloti išties tvirti pamatai, nenuginčijamas ir didžiulis gydytojų L. Adomaitienės ir S. Valkerienės indėlis.

„Jeigu ne gydytoja Adomaitienė, tikrai ligoninėje nebūtų buvę vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos. Jurbarkas ir dabar neturi“, – sako A. Klimaitis.

Tiesa, gydytoja S. Valkerienė vieną dieną per savaitę ligoninėje dirba, galimybe iš jos pasimokyti džiaugiasi ir V. Safronovienė. Kitomis dienomis ligoninėje dirba tik naujoji skyriaus vedėja, o vakarais ir naktimis budi gydytojai rezidentai. Štai nuo balandžio prie jau esančios komandos – Aurelijos Siratavičienės, Eglės Čepės, Odetos Valentės, Viktorijos Mejerytės ir ne vienerius metus ligoninėje dirbančios Neringos Libikaitės – prisijungs pediatras rezidentas Tautvydas Užas. Budėjimų neatsisako ir pati skyriaus vedėja.

„Sudėtinga surasti budinčius gydytojus, nes į rajonus niekas nenori, tai labai džiaugiuosi, kad sutiko padėti Tautvydas“, – sako V. Safronovienė.

Visgi ji atvira, kad bent kol kas besikreipiančiųjų srautai gerokai sumažėję.

„Galiu palyginti, kiek buvo prieš karantiną, kiek dabar, tai tikrai srautas mažesnis (besikreipiančių skubios pagalbos – red. past.), tačiau konsultacinėje srautai auga, nemažai pacientų atvyksta iš Jurbarko“, – sako gydytoja.

Ji akcentuoja, kad ir skyrius kol kas dirba pilnu pajėgumu, nors kaip bus ateityje, nėra aišku.

„Kol kas mes galime užtikrinti skubią pagalbą 24 val. per dieną, septynias dienas per savaitę. Jei reikia, galime taikyti stebėjimo paslaugą, jei reikia, galime guldyti. Kol kas šias galimybes turime. Dirba tikrai motyvuotų žmonių komanda, kad patenkintume kuo daugiau poreikių“, – tikina Vaikų ligų skyriaus vedėja ir priduria, kad ir dėl kineziterapijos, vandens procedūrų nereikia vykti į Kauną, kaip kai kurie tėvai daro galbūt nežinodami, kad visos šios paslaugos teikiamos Šakių ligoninėje.

Jeigu, kaip planuojama, ligoninėje liktų tik dienos stacionaras, jai kelia nerimą vienintelis dalykas dėl tų pacientų, kuriems pagalbos reikia čia ir dabar, pavyzdžiui, springę ar stipriai karščiuojantys naujagimiai, epilepsija sergantys vaikai. Tad V. Safronovienė garsiai pasvarsto, kiek tai bus saugu ir efektyvu. A. Klimaičio teigimu, panašiu principu ligoninė dirba ir dabar – pernai per visus metus stacionare buvo gydyti tik 57 vaikai, o likti stebėjimui galimybės bus ir teikiant dienos stacionaro paslaugas, pagal poreikį bus galima atvykti ir kitą dieną.

Įsikalbame apie vaikų sveikatą. Medikės vertinimu, nenuginčijamai įtakos padarė karantinas. Kalbėdama apie jaunesnio amžiaus pacientus, darželinukus, ji pastebi, kad karantinas ypač atsiliepė vaikų kalbinei raidai. Kalbėdama apie vyresniuosius, iš neurologinės pusės ji pastebi, kad padaugėjo besiskundžiančių galvos skausmais, tačiau tam įtakos turi netinkama mityba, režimo nebuvimas, prie to irgi nemažai prisidėjo karantinas. Žinoma, vaikas gali būti linkęs į depresiją, ko kartais nesugeba įžvelgti net patys tėvai. Beje, karantinas, sako gydytoja, išmokė tėvus vaikus gydyti namuose. Jei anksčiau tik vaikui sukarščiavus dažnas skubėdavo į priėmimą, tai dabar kur kas dažniau konsultuojasi, tariasi telefonu. Tačiau kyla klausimas, ar tai visada gerai.

„Aš labiau linkusi pamatyti vaiką. Jeigu yra galimybė. Tai, ką šneka tėvai, ne visada tiesa, gali apsirikti vertindamas“, – mintimis dalijasi pašnekovė, patikinusi, kad kaip bebūtų, ligos nesikeitė, keitėsi tik srautai, dažniausiai medikų pagalbos vaikams prireikia sukarščiavus, pasigavus infekcines ligas, susirgus kvėpavimų takų infekcijomis.

Klausantis medikės akivaizdu, kad ji dirba dideliu tempu, yra aktyvi, tačiau sako, kad veikli yra nuo vaikystės. Paklausta, ar nesigaili sprendimo dirbti Šakiuose, nedvejodama tikina, jog tikrai ne, džiaugiasi, kad kolektyvas šiltai priėmė, padeda.

„Džiugesys. Tarsi ir save iš naujo atrandu. Kai psichoemocinis klimatas geras, ko daugiau reikia“, – sako pašnekovė.

Kalbėdama apie ateities planus ji mini, jog norėtų pereiti prie elektroninės pacientų kortelių pildymo sistemos, o pasakodama apie save atskleidžia, kad planuose bei svajonėse ir psichoterapijos studijos.

„Kuo daugiau išmanysi, tuo labiau galėsi padėti. Neurologija labai įdomus ir platus mokslas, psichiatrija – viskas labai susiję“, – sako V. Safronovienė ir patikina neįsivaizduojanti savęs kitame gyvenimo kelyje.

Tiesa, mokykliniais metais būta planų sukti į žurnalistiką. Tačiau pokalbiai su mokytojomis, stabtelėjimas leido susivokti, ko nori. Vėliau save įsivaizdavo šeimos gydytoja, nors aplinkiniai jos nematė niekur kitur kaip tik neurologijoje. Tuo, gimus sūnui, ji įsitikino ir pati.

„Niekas nevyksta be priežasties“, – sako komunikabilumu bei paprastumu žavinti medikė.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Antra olimpiada be Lietuvos krepšinio rinktinės. Kaip vertinate?

klausimelis 07 12Edmundas iš Šakių:

Visi lietuviai krepšinį žiūri, tai ir aš stebėjau, bet įspūdžiai labai blogi, nuotaikos liūdnos. Neįsivaizduoju, kodėl yra taip, kaip yra, bet kaltinti žaidėjų neskubu. Anksčiau parsiveždavo medalius, dabar be nieko liekame – pagal mane paruošime spragos atsiranda. Kaip bebūtų, nors Lietuva ir nepateko, Olimpines žaidynes vis tiek žiūrėsiu. 

klausimelis 07 12 2

Nerijus iš Gelgaudiškio:

Olimpinio atrankos turnyro nežiūrėjau, neturėjau laiko, bet šiaip situacija seku. Liūdna, kad negavo kelialapio į Olimpines žaidynes. Jau antrąjį kartą nepatenkame, sunku vertinti, kas čia atsitiko, kokios to priežastys. Pats kadaise žaidžiau, bet mėgėjiškai, mokyklos laikais. Nors dabar ir nebežaidžiu, bet krepšinis man vis tiek yra numeris vienas – ne be reikalo vadinamas antra religija.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.