Deramai įamžintas Holokausto aukų atminimas Baltrušiuose

maimon
Nuotr. Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon lankydamasis Baltrušių kaime esančioje holokausto aukų vietoje kalbėjo, jog įvykusi žydų tragedija yra ir Lietuvos visuomenės tragedija.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Ties Baltrušių kaimu atnaujintos Pilviškių masinių žydų žudynių kapavietės. Iniciatyvos ėmėsi čia palaidoto rabino anūkas Rami Reznik, prisidėjo ir rajono savivaldybė bei kiti rėmėjai. Holokausto aukų atminimą pagerbė atvykę žydų bendruomenės lyderiai, Barzdų, Pilviškių bendruomenių žmonės. Pastatytas informacinis stendas, kuriame pateikiama informacija apie toje vietoje 1941 m. įvykdytas masines žydų žudynes.

Pilviškiuose žydai gyveno jau nuo XVIII a., plėtojo savo tradicinius verslus ir kultūrą. XIX a. viduryje –XX a. pradžioje jie sudarė miesto gyventojų daugumą. Tarpukario laikotarpiu nemažai vietos žydų emigravo į JAV, Pietų Afrikos Respubliką ir Palestiną. 1940 m. Pilviškių valsčiuje gyveno daugiau nei tūkstantis žydų.

Nacių okupacijos (1941–1944 m.) laikotarpiu buvo nužudyta maždaug 190 tūkst. Lietuvos žydų. Gyvi liko tik maždaug aštuoni tūkstančiai. Buvo žudomi ir Vilkaviškio apskrities Pilviškių valsčiuje gyvenusios žydų bendruomenės nariai. Pilviškiuose visi žydų bendruomenės nariai – vyrai, moterys ir vaikai – buvo sunaikinti per mažiau nei mėnesį. Ir visa tai įvyko 1941 m. rugpjūčio pabaigoje – už maždaug trijų kilometrų nuo Pilviškių miestelio, netoli Baltrušių kaimo. Šioje vietoje yra dvi masinės kapavietės, vienoje palaidota 750 žmonių, kitoje 300. Čia palaidotas buvo ir Avraham Reznik, Pilviškių rabinas. Pastarojo anūkas R. Reznik ir ėmėsi iniciatyvos sutvarkyti apleistas Pilviškių masinių žydų žudynių kapines.

Praeitais metais Pilviškių žydų palikuonis, Izraelyje gyvenantis R. Reznik kreipėsi į rajono savivaldybę ir sulaukė palankaus rajono vadovo Edgaro Pilypaičio atsakymo prisidėti atnaujinant kapavietes.

„Kai pirmą kartą atvykau į Lietuvą, pažadėjau sau, kad turiu šią vietą pamatyti. Jaučiau didžią neteisybę, nes tuo metu ši vieta buvo neprižiūrėta ir apleista. Pamaniau, kad čia esančios aukos nusipelno daugiau pagarbos“, – kalbėjo R. Reznik ir padėkojo už pagalbą padėjusiems įgyvendinti jo tikslą – Šakių rajono savivaldybės merui Edgarui Pilypaičiui, Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausiajai specialistei Ingai Navlickienei, Izraelio ambasadoriui Lietuvoje Amir Maimon, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejus atstovei Neringai Latvytei-Gustaitienei bei daugeliui kitų žmonių.

Rajono meras E. Pilypaitis pabrėžė – kad ir kiek įdėta pastangų į aplinkos sutvarkymą, tai neatpirks dvasinio nusiteikimo ir supratimo, ką šios vietos reiškia, kokius buvusius įvykius žymi ir kokią istorijos pamoką duoda šiandien.

Pirmadienį vykusioje iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo Izraelio ambasadorius Lietuvoje A. Maimon, kuris sakė, kad esminis dalykas yra pripažinimas ir kalbėjimas apie žydų tautos tragediją, prisimenant, kas vyko masinio žudymo vietose, kurių Lietuvoje yra apie 270.

„Kai kalbame apie masinių palaidojimų vietas, išgirstame daug skaičių, bet tai nėra vien tik skaičiai ir faktai, nes čia buvo nužudyti žmonės su savo gyvenimo istorijomis, ištisos žydų bendruomenės. Mane asmeniškai sujaudino, kai šiandien buvo skaitomos čia nužudytų žmonių pavardės“, – kalbėjo ambasadorius.

Čia žuvusių žmonių atminimas tinkamai įamžintas rėmėjų dėka. Greta Pilviškių masinių žydų žudynių kapavietės lentelėje įrašytos ir rėmėjų pavardės – tai Rami Reznik, Lilija ir Almantas Pališkiai, Jonas ir Ramutė Būtautai, Arūnas ir Ona Maksvyčiai bei Šakių rajono savivaldybė.

Prie įvažiavimo pastatytas informacinis stendas, įrengtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro iniciatyva, jame pateikiama informacija apie toje vietoje 1941 m. įvykdytas masines žydų žudynes. Stende yra integruotas NFC lipdukas, kurį nuskenavus mobiliajame telefone galima susipažinti su aukų sąrašu bei Pilviškių valsčiuje ir miestelyje 1941 m. spalio 21 d. gyvenusių žydų, kurių tolimesnis likimas nėra žinomas, sąrašu.

Pirmadienį iš pat ryto Pilviškių „Santakos“ gimnazijoje vyko edukacinis užsiėmimas „Štetlo gyventojai. Šventės ir kasdiena“, kurį vedė edukatorė Jurga Jackevičiūtė (Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus). Vėliau moksleiviai eisena atkartojo žydų mirties kelią nuo Pilviškių iki Baltrušių holokausto vietos.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.