baneris leidinys

sudargas konferencija
Nors archeologas, paveldosaugos ekspertas  Gintautas Zabiela turėjo ne vieną patarimą, kaip Sudargo piliakalniai galėtų būti dar patrauklesni, tačiau gyrė ir dabartinį vietinių indėlį prižiūrint šį paveldą bei Sudargo seniūnei Ritai Grigaitienei įteikė dovanų. G. Martinaitienės nuotr.


Gintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį šeštadienį aplankyti didingus Sudargo piliakalnius ir susipažinti su istorija, pasidžiaugti dabartimi kvietė renginys „Sudargo istorija – dabarčiai“, kurio vienas pagrindinių akcentų buvo mokslinė konferencija, skirta piliakalniams. Turėdami išskirtinį kultūrinį paveldą sudargiečiai jį pavyzdingai saugo ir puoselėja bei didžiuojasi savo išskirtinumu. Niekas neabejoja: jei ne vietinių atsidavimas, šios vizitinės kortelės Sudargas galbūt ir neturėtų.

Piliakalniai fotomenininko darbuose

Renginys ryte prasidėjo fotomenininko Vido Venslovaičio vienos dienos parodos atidarymu, jos dėmesio centre taip pat piliakalniai. Konkrečiau – Burgaičiai. Nespalvotose fotografijose piliakalniai užfiksuoti įvairiais metų laikas, skirtingose fotografijose išryškintos skirtingos detalės. Iš viso eksponuota 16 fotografijų iš Šiaurės Sūduvos piliakalnių serijos. Štai vienos fotografijos labiau panoraminės, kitų dėmesio centre į piliakalnio viršų vedantys laiptai ar piliakalnių fone – paties fotografo šešėlis. Sudargo seniūnė Rita Grigaitienė negalėjo atsistebėti, kad viename iš darbų ypač ryškiai matyti ir nuo Bevardžio Pilaitės link tekantys šaltiniai. Ji, kaip ir parodą pristačiusi Sudargo bibliotekininkė Valerija Endriukaitienė, apskritai džiaugėsi, kad pavyko prisikviesti V. Venslovaitį į Sudargą ir atsirado galimybė jaukioje evangelikų liuteronų bažnyčioje pasidžiaugti  jo darbais, traukusiais ne vieno šventės dalyvio akį. Pats V. Venslovaitis, kaip visad, kuklus.

„Kad nenuvilčiau aš jūsų savo darbais“, – vos įėjęs į bažnyčią sakė fotomenininkas.

Kalbėdamas apie fotografijose užfiksuotus piliakalnius V. Venslovaitis atviravo: nors fotografuoja dabartį, rodos, horizontalia laiko linija eina į praeitį, apmąsto, kas praeityje čia buvo, koks gyvenimas atskirose vietose vyko.

Duoklė spaudai

Vėliau renginys persikėlė į katalikų bažnyčią. Čia dėmesys skirtas laisvai spaudai, knygnešystei, nes būtent Sudargas spaudos draudimo laikotarpiu buvo draudžiamos spaudos lopšys. Būtent čia 1873 m. atkeltas kunigas, lietuviškos spaudos platinimo organizatorius Martynas Sederevičius. Šiais metais Sudargas mini M. Sederevičiaus 190-ųjų gimimo metinių sukaktį ir spaudos atgavimo 115-metį, tad šioms sukaktims taip pat skirtas dėmesys, apie tai Mišių metu kalbėjo ir Kaimelio prapijos klebonas Zenonas Stepanauskas.

Išsiskiriame dėmesiu

Visgi pagrindinis renginio „Sudargo istorija – dabarčiai“ dalis – mokslinė konferencija. Jos metu  Sudargo seniūnė R. Grigaitienė pabrėžė, kad į šiandieninį Sudargą buvo eita išties sunkiu keliu, tačiau ji didžiavosi, kad piliakalniai – vienas lankomiausių objektų Lietuvoje, yra žinomas ir už šalies ribų, bei pripažino, kad paveldo išsaugojimas priklauso nuo darbščių vietinių žmonių indėlio. Tiesa, būtent apie vietinių indėlį  ir atsidavimą vėliau kalbės ir svečiai. Mat yra šalyje pavyzdžių, kai į piliakalnius investuotos didžiulės lėšos, tačiau, jei vietiniai nesirūpina, jie netampa traukos objektais ar vėl apželia kemsynais.

Įžvalgomis bei istorijos detalėmis dalijosi viena aktyviausių piliakalnių propaguotoja ir istorijos žinovė, bendruomenės centro pirmininkė Alberta Natalija Dragūnaitienė, apie Šakių krašto turizmą kalbėjo Šakių turizmo informacijos centro direktorė Ieva Bernotaitė. Tačiau konferencijos  svarbiausias akcentas – archeologų, mokslininkų Gintauto Zabielos bei Zenono Baubonio pranešimai.

G. Zabiela šį kartą bandė pažvelgti į Sudargo piliakalnius platesniame kontekste ir pakalbėti, kaip jie atrodo  ruože tarp Kauno ir Kuršių marių. Tiesa, jis pripažino, kad nors tame ruože yra keliasdešimt piliakalnių, tačiau geriau žinomi tik pagrindiniai, kai kurie slepiasi po medžių tankme, o per paskutinius 15 metų buvo atrasti tik trys piliakalniai. Kalbėdamas apie praeitį archeologijos istorikas pabrėžė, kad būtent panemunėje vyko aršiausios kovos, nors patys rašytiniai šaltiniai gana fragmentiški, o gentis viena nuo kitos labiausiai išskiria laidojimo papročiai.

„Pakalniškiuose turite ištirtą turtingą kapinyną“, – priminė G. Zabiela.

Anot Z. Baubonio, nors Lietuvoje yra bene 900 piliakalnių, visuomenės poreikiams, pažinimui pritaikyta apie 150. Lyginant su mūsų kaimynais, pasak svečio, mes išsiskiriame ypatingu dėmesiu šiems paveldo objektams. Ne išimtis ir Sudargas, kuris tik atsidavusios bendruomenės, valdžios ir paveldosaugininkų dėka išniro iš medžių bei krūmų paunksmės.

„Išryškėjo gynybiniai įtvirtinimai. Žiūrint Lietuvos mastu tai buvo vienas radikalesnių piliakalnių pritaikymo projektų“, – mintimis apie Sudargo piliakalnius dalijosi svečias, pridūręs, kad atkurti ne tik Vorpilio gynybiniai įtvirtinimai, bet galimai atstatytas ir Žydkapio vaizdas.

Apkritai Sudargo vizitinė kortelė ne kažkuris vienas, bet penkių piliakalnių kompleksas: Grinaičių piliakalnis I (Balnakalnis), Grinaičių II (Žydkapis), Burgaičių piliakalnis I (Vorpilis), Burgaičių II (Pilaitė) ir Burgaičių piliakalnis III (Bevardis).

Patarė, kaip pritraukti dar daugiau dėmesio

Tiesa, nors Sudargas turi išskirtinį kraštovaizdį, piliakalniai istorine verte nenusileidžia Kernavei, tačiau dėmesio mūsų kraštas sulaukia mažiau. Visgi A. Dragūnaitienė neabejoja – „ateis laikas ir prašvilpsim mes tą Kernavę“.

Štai Z. Baubonis dalijosi ir konkrečiais pavyzdžiais, kaip piliakalnius pritaikyti paveldo pažinimui ir taip pritraukti dar daugiau dėmesio. Pavyzdžiui, jau yra vietovių, kur aptvertų piliakalnių žolę nurupšnoja gyvūnai – avys, ožkos. Tai ne tik nauda, bet ir galima atrakcija turistams. Maršrutą, jo nuomone, gali pagyvinti ir gamtos pažinimo takai, tai yra, pasitarus su specialistais, gali būti pateikti augmenijos, gyvūnijos pavyzdžiai. Medinių pilių irgi nėra, tad įdomus paveldo pažinimo akcentas – pilių maketai.

„Daugelis lankytojų visgi sunkiai įsivaizduoja, kaip atrodė piliakalniai, kai ant jų stovėjo medinė pilis“, – pripažįsta svečias, kaip vieną iš traukos galimybių nurodydamas ir tai.

Be to, jis pastebėjo, kad tyrinėjimų metu Sudarge rasta daug archeologinių radinių, kurių rekonstrukcijas irgi būtų galima eksponuoti. Ypač dėmesį traukia ir archeologiniai tyrinėjimai, kurių, deja, Sudarge nebūta tiek jau daug.

Visgi seniūnė R. Grigaitienė optimistiška ir viliasi, kad turėdami garbingą praeitį sudargiečiai ir toliau taip atkakliai saugos kultūrinį paveldą, o sukauptas žinias perduos jaunajai kartai.

Po konferencijos ant išlikusių susprogdintos Sudargo bažnyčios pamatų rašytojas Arvydas Šlepikas skaitė rašytojo Džeronimo Selindžerio kūrinių ištraukas (beje, amerikiečių rašytojo šaknys taip pat glūdi ne bet kur, bet Sudarge), o vakarą lyjant vainikavo „Beatričės vasaros“ koncertas „Vidurnaktis Paryžiuje“. Seniūnė atviravo, kad surengti koncertą ant išlikusių griuvėsių buvo sena jos vizija, tad džiaugėsi pagaliau jai išsipildžius.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos