Neseniai Jaunimo reikalų departamentas pristatė 2020 m. jaunimo problematikos tyrimo rezultatus.  Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti Lietuvos jaunimo požiūrį į mokymąsi ir studijas, užimtumą ir laisvalaikį, santykius šeimoje, mokykloje ir su draugais, gyvenimo sąlygas, įpročius bei fizinę ir psichinę savijautą. Jauni žmonės buvo apklausiami pagal lytį, amžių, savivaldybių grupę, gyvenamąją vietą. Tyrimo duomenys palyginti su 2010–2011 metais atlikto tyrimo duomenimis.

Tyrimas buvo atliktas praeitų metų rugsėjo–lapkričio mėn. Apklausoje dalyvavo 1552 14–29-erių metų respondentai, apklausos metu gyvenę Lietuvoje. 25 proc. visų respondentų buvo kaimo vietovių gyventojai. Tarp respondentų buvo tiek dirbantys ar nedirbantys, besimokantys ugdymo įstaigose, studijuojantys, atliekantys privalomąją karo tarnybą ir kita. Apklausa vykdyta 25 Lietuvos savivaldybėse, tarp jų ir Šakių.

Pirmiausiai buvo pristatyti moksleivių tyrimo rezultatai. Paaiškėjo, kad maždaug penktadalis moksleivių (22,3 proc.) planuoja studijuoti užsienyje, tačiau tik nepilnas proc. moksleivių, kurie išvykti studijuoti į užsienį yra visiškai apsisprendę. Po studijų ketinančių grįžti į Lietuvą moksleivių dalis siekia 17,1 proc. Kaip moksleiviai geba spręsti problemas? Tyrimas atskleidė, kad, lyginant rezultatus su 2010–2011 m. tyrimo duomenimis, 38 proc. daugiau moksleivių gerai ir labai gerai kontroliuoja įvykius ir geba spręsti problemas. Tačiau stipriai pakito moksleivių pažangumas: aukščiausiu balu (8,51–10) besimokančių moksleivių skaičius krito net 20,4 proc. ir žemiausiu balu (5–6,5) besimokančių moksleivių skaičius išaugo 16,4 proc. Pasirodo, mažėja moksleivių domėjimasis būsima profesija. Tačiau daugėja  dirbančių studentų – 2020m. jų buvo 8,6 proc. daugiau.

Kaip jaunimas žiūri į darbą? Vis daugiau jaunimo renkasi dirbti sau, turėti savo verslą, individualią veiklą ar dirbti pagal verslo liudijimą. Tačiau mažėja dirbančių jaunų žmonių pagal įgytą specialybę. Daugiau jaunų žmonių rinktųsi dirbti tik gerai apmokamą darbą. Bet padidėjo (10 proc.) respondentų, kurie nedirbtų jokio darbo.

Kaip jaunimas leidžia laisvalaikį? 2020 m. populiariausi jaunimo laisvalaikio praleidimo būdai buvo šie: susitikimas su draugais (65 proc.), ėjimas pasivaikščioti (beveik 58 proc.) ir į parduotuves (kiek daugiau nei 39 proc.) bei sportas (32 proc.).

Tyrimo metu paaiškėjo, kad jauniems žmonėms tapo sunkiau susirasti naujų draugų. O teiraujantis apie jų gyvenimo sąlygas, beveik trečdalis 20–29-erių metų amžiaus grupės respondentų (30,3 proc.) teigė, kad tebegyvena su tėvais (gyvena vieni – tik 12,6 proc.). Daugumos tyrime dalyvavusių jaunų žmonių pajamos per mėnesį svyruoja nuo 286 iki 855 eurų, šiek tiek daugiau nei ketvirtadalio pajamos yra mažesnės ir šiek tiek daugiau nei dešimtadalio pajamos yra didesnės. 8 proc. išaugo neturinčių jokių paskolų respondentų dalis.

Deja, smuko jaunimo politinis–pilietinis aktyvumas. Žemiausiu politiniu–pilietiniu aktyvumu pasižymi 14–19 metų jaunuoliai.

 „Tikėtina, prie to, kad  šiuo metu dalyvauja arba per paskutinius 6 mėn. savanoriškoje veikloje dalyvavo tik 3,5 proc. jaunų žmonių, taip pat prisidėjo ir karantino režimo apribojimai, dėl kurių organizacijos tuo laikotarpiu nepriėmė savanorių“, – kalbėjo tyrimą pristatęs departamento atstovas Darius Grigaliūnas.

Kokie jaunų žmonių įpročių rodikliai? Tyrimas atskleidė, kad didėja išvis alkoholio nevartojančių dalis. Tiesa, beveik 20 proc. daugiau apklaustų jaunų žmonių 2020 m. nenorėjo atsakyti į klausimą apie narkotikus. Išaugo rūkančių jaunų žmonių dalis ir per dieną surūkomų cigarečių kiekis. Savaime suprantama, išaugo ir internete praleidžiamas laikas.

„Iš dalies alkoholio vartojimo mažėjimą galima būtų aiškinti dėl griežtos ankstesnės LR Vyriausybės vykdytos politikos sumažėjusiu alkoholio prieinamumu. Taip pat prie išaugusios rūkančio jaunimo dalies galimai prisideda labai sparčiai populiarėjančios naujos rūkymo priemonės, pavyzdžiui, elektroninės cigaretės“, – kalbėjo Jaunimo reikalų departamento vadovas Jonas Laniauskas.

Kokia jaunų žmonių psichinė ir fizinė sveikata? Tyrimas atskleidė, kad jaunų žmonių psichinė savijauta žymiai pagerėjo: respondentų, kurie teigė turį gerą psichinę savijautą, dalis išaugo nuo 49 proc. iki beveik 92 proc.

„Nors tyrimo respondentai savo fizinę savijautą vertina kaip gerą, tikėtina, kad toks vertinimas ne visiškai tiksliai atspindi tikrąją padėti, nes kartu fiksuojamas ir sumažėjęs fizinis aktyvumas“, – svarstė departamento vadovas.

Paprašius rajono vicemero Dariaus Jakavičiaus apibendrinti atliktą ir pristatytą tyrimą, šis paminėjo, kad, deja, atskirai Šakiai nebuvo tyrime akcentuoti.

Anot vicemero, buvo išsakytas pastebėjimas dėl jaunų žmonių psichinės sveikatos analizės. Kad, atsižvelgiant į visus dabartinius tyrimus, visą prieinamą informaciją, negali būti toks procentas asmenų, kurių savijauta yra gera.

„Kad jaunimo psichinė sveikata pagerėjo iki 92 proc., manau, tikrai mes negalime tokių rezultatų rodyti. Ir dar įdomus tyrimo rodiklis, kas liečia aktyvumą, įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą, verslo kūrimą: lyginant su 2010–2011 metais, 25 proc. jaunų moterų aktyvesnės. Vadinasi, ta moterų emancipacija tikrai akivaizdžiai matosi“, – komentavo rajono vicemeras.