Pasibelsti į Daukantiškių (Gelgaudiškio sen.) kaime gyvenančio Giedriaus Uždravio namus vedė noras papasakoti apie jo pomėgį – megzti kojines.

Lankomės Giedriaus namuose prieš pat šventes. Pasitinka jis savo namuose, rankose grindų šepetys. Giedrius tvarkosi namus, matyt, laukia mūsų. Nors tvarkos virtuvėje ir trūksta, vienišas vyras tvarkosi kaip išgali. Šypsosi sakydamas, kad botago reik pačiam ir bus namuose tvarka.

Vienas kambarys skirtas Giedriaus pomėgiui. Stovi verpimo ratelis, šalia ranka pasiekiama, ant lovos sukrauta avių vilna. Neslepia vyriškis – vilnas kandis puola, todėl daug jos nekaršia.

„Išplautą vilną puola kandys, o neplautos neliečia“, – teigia mezgėjas.

Vyras rodo ir siūlus mezgimui, naudoja tik vilnonius. Sako, avies vilną atiduoda geri žmonės, mat daug kas avis dar augina. G. Uždravis paprašo žmonių ir vilną nuveža į karšyklą, jam belieka susiverpti. Tad nemažai laiko jis praleidžia prie verpimo ratelio. Šiemet dalyvavo ir spalio pabaigoje Sintautuose vykusiame verpėjų konkurse, kur tapo nugalėtoju.

Gelgaudiškietis sėdasi į fotelį ir pradeda mikliai judinti virbalus. Sako gavęs naują užsakymą numegzti vilnones kojines. Smalsu, kodėl vyriškis susidomėjo mezgimu. Giedrius yra kilimo iš Mozūriškių kaimo, į Daukantiškius gyventi su tėvais atsikėlė vos kelerių metų.

„Mano mama megzdavo, kaip pati sakydavo, – katės liežuvius – tokius šalikus. Virbalus į rankas paėmiau gal prieš 30 metų. Pasižiūrėjau, kaip mama mezga kojines. Dar paaiškino, kaip megzti kojinės kulną. Ir aš pradėjau“, – mezgimo pradžią prisimena pašnekovas.

G. Uždravis mezga ne tik kojines, rodo ir numegztas kumštines pirštines, vaikiškas kojines ankstukams, kurias mezgė vienos rajono neįgaliųjų organizacijos prašymu. Pripažįsta, kad sunkiau numegzti yra pirštuotas pirštines. Kiek iš viso per gyvenimą yra numezgęs kojinių, pašnekovas tvirtina negalintis pasakyti. Neseniai paprašytas, paaukojo keliasdešimt vilnonių kojinių akcijai „Sušildyk Ukrainos kojas“.

Tiesa, jis pats neavi vilnonių kojinių, šypsosi postringaudamas: „Kaip sako, batsiuvys – be batų, kriaučius – be kelnių. O mezgėjas – be kojinių.“

Iš rankų virbalų nepaleidžiantis Giedrius buvo pasirinkęs vieną vyriškiausių profesijų – statybininko. Šiuo metu dėl ligos gyvena iš neįgalumo pensijos, tačiau sako nevengia darbo, uždarbiauja kirsdamas malkas, padeda prie bičių, mat ir pats laiko bites.

„Negaliu sėdėti vien prie televizoriaus. Imu virbalus ir mezgu. Ant duonos užsidirbu. Internete žiūrėjau, tai viena moteriškė prašo už vilnones kojines 20 eurų, aš imdavau penkis eurus, – atvirauja G. Uždravis. – Mezgimas mane ramina.“

Pripažįsta pašnekovas, kad draugai į jo hobį kartais reaguodavo ir su pašaipa, bet vėliau prašydavo ir jiems numegzti kojinių.

„Būna, kad per vasarą primezgu kojinių ir išdalinu žmonėms“, – sako Giedrius pridurdamas, kad per maždaug parą geba numegzti vieną porą kojinių.

Rytoj sėsime prie Kūčių stalo. Kalėdos – gražus laikas, panašu, kad G. Uždraviui gerokai gražesnis filmuose ir televizijos reklamose nei tikrame gyvenime. Kalėdos – tai laikas būti su šeima, draugais, artimaisiais. Visi mes mėgausimės draugija, maistu ir pokalbiais. Su kuo sės Giedrius, teiraujamės.

„Pasipuošiu eglutės šakelę. Kai vienas, tos Kalėdos nelabai man... Simboliškai per Kūčias valgyti pasidarysiu“, – nedaugžodžiauja vyriškis.

Jis išties labai atviras žmogus. Nors galbūt ir stokoja būtinų dalykų gyvenime, žmogiškojo ryšio, santykių su artimaisiais. Nors nėra su kuo puošti eglutės, apsikabinti... Tačiau vilties nepraranda ir viliasi, kad greta atsiras žmogus, su kuriuo galėtų bent žodeliu persimesti.

„Svarbiausiai – nesergu, tuo ir reikia džiaugtis, – sako G. Uždravis. – Kad gyvenu šiandien vienas? Yra, kaip yra. Stačia galva sienos nepramuši. Kitaip nebus.“

Vyras atvirai ir drąsiai kalba, kad jau treji metai nevartoja alkoholio.

Nė vienos Kalėdos neapsieina be dovanų. Įsikalbėjus su G. Uždraviu suvoki, kad daug dalykų negali būti perkami ar randami po eglute Kalėdų rytą. Visgi jis drįso garsiai pasvajoti apie ypatingą Kalėdų dovaną – pokalbį su sūnumi, deja, kol kas tai tik svajonė.

Giedrius nusistatęs kol kas neprašyti jokių pašalpų, bet pokalbio pabaigoje išdrįsta.

„Verpimo ratelį susirinkau iš detalių. Norėčiau geresnio, kojines mainyčiau į verpimo ratelį“, – su tokiu prašymu atsisveikina mezgėjas.