Praėjusį ketvirtadienį į posėdį rinkosi Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija. Konstatavę faktą, kad smurto atvejų daugėja, komisijos nariai diskutavo apie privalomas prevencines priemones artimoje aplinkoje smurtavusiems asmenims, kėlė klausimą, kur dėtis iš namų laikinai iškeldintiems, kai rajone neturime nakvynės namų.

Kaip informavo Šakių bendruomenės pareigūnė Aušra Mockevičiūtė, nuo šių metų sausio 1d. iki spalio 23 d. apie smurtą artimoje aplinkoje buvo gauti 435 pranešimai, pradėti 105 ikiteisminiai tyrimai. Nuo liepos 1 d. įsigaliojus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisoms, atsirado apsaugos orderis, t. y. prevencinė priemonė, skirta apsaugoti smurtą patiriantį asmenį, kuriam pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos. Per šį laikotarpį buvo atlikti 74 smurto artimoje aplinkoje vertinimai ir išduoti 47 apsaugos orderiai. A. Mockevičiūtės vertinimu, tai yra dideli skaičiai.

Tiesa, pasak jos, nors dažnai viešojoje erdvėje policijos pareigūnams žeriami priekaištai, kad be reikalo išdavė tokį orderį, tačiau jie vadovaujasi Vidaus reikalų ministro įsakymu suformuluotais vertinimo kriterijais. Jei į bent tris iš 17 kriterijų atsakoma teigiamai, skiriamas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.

„Keturi orderiai mūsų rajone buvo apskųsti ir du iš jų tenkinti, panaikinant smurto artimoje aplinkoje apsaugos orderius, kiti du palikti galioti, – teigė A. Mockevičiūtė, tvirtindama, kad kiekvienas atvejis yra individualus. – Pagrindinė problema yra ta, kad mes rajone neturime kur apgyvendinti artimoje aplinkoje smurtaujančio asmens. Galime išvežti jį tik į Jurbarko nakvynės namus, bet ten girtų nepriima, o didžioji dalis smurtaujančių asmenų ir būna neblaivūs.“

Savivaldybės vicemeras Darius Jakavičius domėjosi, kaip dažnai apsaugos orderiai išduodami dėl smurto artimoje aplinkoje ne tik prieš sutuoktinį, bet ir prieš vaikus. Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajone patarėja Indrė Jurjonienė patikino, kad „tokių atvejų yra ir tikrai jie nėra vienetiniai“.

„Smurto orderių gauname kone kasdien ir ne po vieną, – apgailestavo I. Jurjonienė, klausdama ne tik kur smurtaujantis asmuo, įpareigotas 15-ai dienų išsikelti iš namų, laikinai gali apsigyventi, bet kodėl jam nėra taikomos jokios prevencijos priemonės, mat būtent dėl to rajone turime nemažai pasikartojančių atvejų.

Šakių bendruomenės pareigūnės teigimu, čia yra Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo spraga, kad nėra numatytų tokių priemonių, kaip darbas su pačiu smurtaujančiu asmeniu, nes kol jis nėra nuteisiamas, neina jo įpareigoti dalyvauti probacijose ar smurtinio elgesio keitimo programose.

Jai pritarė ir savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Aušra Pavydienė, apgailestaudama, kad į elgesio keitimo programas smurtaujantys asmenys kviečiami ateiti savanoriškai, o tokių sąmoningų, kurie patys norės ateiti, turbūt visi suprantame, bus vienetai.

„Ar negalėtų atsirasti pataisa, kad asmuo į šeimą galėtų grįžti tik išklausęs kažkokias smurto valdymo programas. Aš iš karto pagalvojau, kad jei iš girto vairuotojo atimamas vairuotojo pažymėjimas, jis privalo išklausyti kursus, kad jį galėtų susigrąžinti, tai kodėl smurtaujančiam asmeniui nėra jokių pasekmių?“ – klausė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas.

Pasak A. Mockevičiūtės, pasitaiko ir tokių atvejų, kai smurtaujantis asmuo išeina iš namų ir susiranda kitą šeimą, kurioje toliau smurtauja ir kitus žaloja. I. Jurjonienė konstatavo faktą, kad, lyginant su ankstesniais metais, smurto atvejų skaičius labai padidėjęs. Nors tikslių statistinių duomenų ji negalėjo įvardyti, tačiau paminėjo, kad skaičiai išaugę dvigubai.

„Tas smurto artimoje aplinkoje apsaugos orderis iš vienos pusės lyg turėtų nubausti smurtautoją, o iš kitos pusės, jei dar jis gyvena ir kokį dvilypį gyvenimą, gauna legalią teisę gyventi kituose namuose, nes iš ankstesnių namų jį išvijo“, – kalbėjo D. Jakavičius, sugrįždamas prie problemos, kad rajone neturime tokios vietos, kur laikinai būtų galima apgyvendinti įpareigotą išeiti iš namų smurtaujantį asmenį.

Pasak VšĮ „Namai visiems“ direktorės Giedrės Šedbarienės, pirminis planas įrengti apnakvindinimą vagonėlyje arba karavane nepavyko, nes ruošiantis akreditacijai paaiškėjo, kad yra papildomų reikalavimų, tačiau šios minties jų organizacija neatsisako. Jos teigimu, svarstoma galimybė šią paslaugą laikinai, t. y. iki trijų naktų, teikti „Namai visiems“ patalpose įruoštame kambarėlyje.

„Yra idėja akredituotis, bet turime daug baimių dėl neblaivių asmenų, nes atsiranda visokių pavojų. Kaip nuo jų apsidrausti? Neramu ir prisimenant gaisrą Vilniuje senelių namuose. Ne visada viską gali sužiūrėti, todėl turime daug klaustukų, – nuogąstavo G. Šedbarienė. – Vis tik sprendimą reikėtų rasti, nes mes esame suinteresuoti teikti ir kitas paslaugas, kad iš ryto atsikėlęs apnakvindintas asmuo turėtų su kuo pasikalbėti ir pasikonsultuoti. Vienas mūsų savanoris kaip tik neseniai baigė mokymus probacijos tarnyboje.“

Pasak jos, šį kausimą tikimasi išspręsti iki naujų metų, tačiau neblaivių ir agresyvių asmenų nakvynei „Namai visiems“ taip pat nepriimtų, nes čia būtų teikiama apnakvindinimo, o ne išblaivinimo paslauga.