Nors šalyse, esančiose toli nuo karo  baisumų, tarp jų ir Lietuvoje, vis dar yra abejojančių dėl cheminio ginklo atakų prieš taikius Sirijos gyventojus, tačiau organizacija „Gydytojai be sienų“ tai patvirtina. Daugiau nei trys tūkstančiai žmonių nuo praėjusios savaitės vidurio atsidūrė Damasko ligoninėse, kur mirė jau keli šimtai. Į gydymo įstaigas patekusiems asmenims buvo sutrikęs regėjimas ir kvėpavimas, jiems pasireiškė traukuliai. Pasak gydytojų, šie negalavimai rodo, kad pacientai patyrė kontaktą su nuodingomis cheminėmis medžiagomis.

 

Iš įvairių šaltinių galima spręsti, kad nuodai, prilygintini cheminiam ginklui, buvo naudojami dar antikos laikais, pavyzdžiui, Peloponeso kare V a. pr. Kr. spartiečiai naudojo arseną. Vėliau, galima sakyti, praėjus tūkstantmečiui, VII a. po Kr., Bizantijos graikai naudojo „graikiškąją ugnį“ – degančio skysčio ginklą. Tačiau pirmasis dokumentuotas ir gerai žinomas atvejis, kai panaudotas cheminis ginklas, buvo per Pirmąjį pasaulinį karą. Žuvusieji skaičiuojami dešimtimis tūkstančių, sužeistųjų – dar dešimt kartų daugiau. Medikai teigia, kad mirtis nuo cheminio ginklo baisi, nes jis veikia ilgą laiką. Dažnai žmonės žūsta ne staiga, o po kurio laiko. Būtent tai ir paskatino 29 pasaulio valstybes 1925 metais pasirašyti Ženevos protokolą, draudžiantį troškinamųjų, nuodingųjų ir kitokių dujų panaudojimą. Lietuva šį dokumentą ratifikavo 1932 metais. 1997 metais įsigaliojo Jungtinių Tautų cheminių ginklų konvencija, draudžianti ne tik jų naudojimą, bet ir gamybą bei prekybą.

Nepaisant visų susitarimų, išbraukti cheminį ginklą iš civilizuotų valstybių kovos priemonių arsenalo ir draudimų, tikimybė, kad bet kada gali būti panaudotas cheminis ginklas, išlieka. Nors daugelis šalių jį turi, tačiau nei viena nedrįsta naudoti. Mat visos supranta, kad, jei panaudoji cheminį ginklą, vadinasi, prieš tave taip pat galima panaudoti bet ką. Vienintelė sudaužyta ampulė, o pasekmės neįtikėtinos.   Sirijos atvejis parodė, kad viskas labai nenuspėjama, todėl ypač svarbu, kad ir civiliai gyventojai ruoštųsi galimoms atakoms – būtų apmokomi bent minimaliai.

Vyresnio amžiaus žmonės dar atsimena sovietinius laikus, kai kasdien reikėjo būti pasiruošusiems karui su Amerika, kai darželiuose, mokyklose, organizacijose buvo mokoma elementariausių apsisaugojimo būdų, kai visi žinojo, kur galima būtų rasti apsisaugojimų priemonių – dujokaukių, kur yra slėptuvės su maisto atsargomis. Šiandien šiems dalykams skiriamas labai mažas dėmesys. Įvykus cheminei atakai, žmonės nežinotų,  kaip elgtis ir kaip apsisaugoti, nors su chemine tarša susijusių nelaimių tikimybė šiais laikais auga ne tik dėl pavojingų objektų gausos, bet ir dėl nuolat plintančio terorizmo.

Savivaldybės civilinės saugos specialistas Robertas Kazimieras Čiulkinys sako netikintis, kad cheminis ginklas galėtų būti panaudotas mūsų šalyje. Paklaustas, kaip būtų informuoti žmonės apie pavojų, jis paminėjo naująją gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą mobiliaisiais telefonais, tačiau tuoj pats ir suabejojo, ar kaimo žmonės sugebės savo telefonuose nusistatyti šios paslaugos gavimo parametrus, kai dažnas net žinutės parašyti nemoka. Be to, yra telefonų, kurie arba negali priimti korinio transliavimo pranešimų, arba ši funkcija nėra valdoma per telefono meniu – jiems reikia įdiegti papildomą programinę įrangą. Taigi, tikrai ne visi bus įspėti.

Vyresnio amžiaus žmonės dar atsimena sovietinius laikus, kai buvo nuolat mokomi, kaip elgtis masinio naikinimo ginklo poveikio metu. Šiandien į tokius dalykus rimtai nežiūrima. Pasak R.K.Čiulkinio, per praėjusį Nepriklausomybės dvidešimtmetį buvo sunaikinti visi civilinės gynybos arsenalai ir slėptuvės, todėl savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, nurodyta, kad, esant reikalui, civiliai gyventojai turėtų slėptis kiekvienoje seniūnijoje esančiose mokyklose arba kultūros centruose. Tačiau, kur būtų galima gauti dujokaukių, kurių sovietiniais laikais kiekviena mokykla ir įstaiga turėjo, atsakyti negalėjo. Administracijos direktorių Juozą Puodžiukaitį pavaduojantis  Algimantas Damijonaitis informavo, kad dujokaukių rajone nėra. „Jos tikriausiai išvežtos į apskričių centrus, mūsų atveju, į Marijampolę, - kalbėjo A.Damijonaitis. – Dabar viskas vyksta per apskritis, centralizuotai. Ir greitosios, ir priešgaisrinės taip važiuoja. Tačiau, kaip parodė Sirijos įvykiai, visai be reikalo. Kol grįši iš apskrities su dujokaukėmis – jų gali nerasti kam duoti. Ir apie mokymus, kaip elgtis tokiose ekstremaliose situacijose, reikėtų pagalvoti.“

Kadangi R.K.Čiulkinys teigė esąs ne chemikas ir nežinantis apie cheminio ginklo atakų pasekmes, mus gelbsti visažinis internetas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos savo tinklapyje informuoja, kad išgirdus nedidelio galingumo duslų sprogimą ar pamačius besiveržiančias dujas, garus, rūką, pajutus neįprastą kvapą, reikėtų kuo skubiau uždengti nosį ir burną, neliesti nelaimės vietoje jokių daiktų, stengtis kuo skubiau prieš vėjo kryptį išeiti iš užterštos zonos, vengiant žemesnių vietų, nes ten labiau kaupiasi pavojingos medžiagos. Išėjus iš užterštos zonos, prieš įeinant į namus ar slėptuves, nusivilkite viršutinius drabužius, nusisekite papuošalus, nusiaukite batus. Sudėkite viską į polietileninį maišą ir palikite  už švarios teritorijos ribų. Burną, nosį, akis skalaukite vandeniu. Jei yra galimybė – nusiprauskite po dušu su muilu. Pasikeiskite drabužius. Įsijunkite radiją ar televizorių, nes jums nuolatos bus teikiama naujausia informacija ir rekomendacijos, kaip elgtis teroro akto metu.