Pasak Statistikos departamento, ant skurdo ribos balansuoja net kas antras lietuvis, o didžiausia skurdo rizika – jaunimui, vaikams ir pensininkams.Nuotr. Neskiriant jokių socialinių išmokų, žemiau skurdo rizikos ribos gyventų beveik kas antras šalies gyventojas.
Skurdo rizikos lygis Lietuvoje pernai siekė 18,6 proc. ir, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 0,6 proc.
Statistikos departamento teigimu, apskaičiuota 2012-ųjų skurdo rizikos riba siekė 749 litus per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1572 litus šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Padidėjus gyventojų pajamoms, skurdo rizikos riba pernai išaugo 12,5 proc.
Žemiau skurdo rizikos ribos 2012-aisiais gyveno apie 560 tūkst. lietuvių. Dvigubai dažniau provincijos gyventojai: mieste tokių žmonių dalis sudarė 13,7 proc., kaime - net 28,5 proc. Tačiau palyginus su 2011-asiais, skurdo rizikos lygis sumažėjo tiek mieste (0,5 proc. mažėjimas), tiek kaime (0,7 proc. mažėjimas).
Tyrimas parodė, kad skurdo rizikoje dažniausiai atsiduria vaikai ir jaunimas. Vaikų iki 18 metų skurdo rizikos lygis siekė 20,8 proc., 18-24 metų jaunimo - 20,2 proc.
Pensinio amžiaus - 65 metų ir vyresnių - asmenų skurdo rizikos lygis sudarė 18,7 proc., jis išaugo 9 proc. Išmokėta vidutinė senatvės pensija buvo 1 litu mažesnė už skurdo rizikos ribą vienam gyvenančiam asmeniui. Tai reiškia, kad vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar mažesnę už vidutinę senatvės pensiją, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos.
Valstybės socialinės išmokos labiausiai veikė namų ūkius su vaikais. Neskiriant jokių socialinių išmokų, žemiau skurdo rizikos ribos gyventų beveik kas antras šalies gyventojas.
„Draugo“ inf.
Ona iš Patamošupių:
