baneris leidinys

autobusu_marsrutaiAr nebuvote papuolę į situaciją, kai jums reikia pasinaudoti viešuoju transportu, tačiau autobusų stotelėje pakabintas tvarkaraštis toks neįskaitomas, kad jokios informacijos iš jo nesužinosi? Pasirodo, neįskaitomų tvarkaraščių, kurie piktina viešuoju transportu besinaudojančius keleivius, tikrai yra. Nemažai lentelių rajone ir nuniokojama.

Nuotr. Kai kur iš pakabintų autobusų tvarkaraščių lentelių neįmanoma sužinoti, jokios informacijos, tačiau, pasirodo, tai ne vienintelė priežastis, kodėl jas reikia keiti.

„Ką man daryti, jei aš ne vietinė ir mintinai nežinau visų maršrutų. Gal man visą dieną sėdėti stotelėje ir laukti, kol atvyks tas, kurio man ir reikia? Pažiūrėkite, ar ten eina ką nors perskaityti. Aš su akiniais neįžiūriu, tai ką kalbėti apie vyresnius žmones“, - kalbėjo iš Gelgaudiškio stotelės norėjusi išvykti keleivė. Iš tikrųjų, šioje seniūnijoje esantis autobusų išvykimo tvarkaraštis beveik neįskaitomas, tad kas turi tuo pasirūpinti?
bielskieneGintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį ketvirtadienį vykusio Kontrolės komiteto posėdžio metu buvo kalbama apie Šakių socialinių paslaugų centro veiklos efektyvumą. Nors auditas įstaigoje buvo baigtas beveik prieš metus, savivaldybės kontrolierė Asta Domeikienė konstatavo, jog centras yra pavyzdys, kaip reikia dirbti. Jai pritarė faktiškai visi posėdžio dalyviai.

Nuotr. Šakių socialinių paslaugų centro vadovė Vilma Bielskienė.

Auditas Šakių socialinių paslaugų centre buvo atliktas gana seniai, bet Kontrolės komitetas norėjo išsamiau išgirsti apie centro veiklą.

Su audito kontrolės ataskaita susipažinusi komiteto ir tarybos narė Aurelija Maksvytienė teigė, kad centro veikla labai naudinga, skaidri ir sąžininga. „Įstaigos vadovė Vilma Bielskienė tiesiog išsireikalavo dar vienos paslaugos – globos į namus, kurią šiuo metu gauna 19 žmonių. Dėl to įsteigti ir keli nauji etatai. Be to, kiek teko pačiai susidurti, direktorė labai rūpinasi centro veikla, stengiasi dėl jo. Vis sakydavo, kad jai reikia tai kėdės, tai rūbų, lovų ar lazdelės. Ji niekada nepamiršta žmonių“, - teigė A. Maksvytienė.
ugniagesys_gelbetojasGintarė MARTINAITIENĖ

Ne kartą atsakingų institucijų atstovai aptarinėjo, ką daryti bei kaip spręsti ugniagesių komandų mažinimo klausimą. Toks susitikimas šiuo klausimu Marijampolėje vyko ir praėjusį trečiadienį. Panašu, kad iš rajone planuotų panaikinti keturių komandų pavyks išlaikyti tik vieną. Dėl to darbo neteks beveik 30 žmonių.

Nuotr. Rajone dėl trijų ugniagesių gelbėtojų komandų likvidavimo darbo neteks 27 darbuotojai.

Iš keturių liks viena

Nors dar oficialus sprendimas nepriimtas, jau aišku, kad bus likviduotos Briedžių ir Barzdų ugniagesių gelbėtojų komandos. Kol kas derinama dėl Sintautuose esančios brigados, bet, kaip teigė rajono vadovas, nelabai pavyksta įrodyti, kodėl ji turėtų išlikti, nes arti Šakių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. J. Bertašiaus nuomone, vienas iš pagrindinių argumentų yra tas, kad Sintautuose yra įsikūrusi UAB „Mediresta“, užsiimanti medienos perdirbimu. Be to, šiame priešgaisriniame punkte gana didelė gamybinė bazė. „Tačiau kol kas neatrodo, kad šią brigadą pavyktų išsaugoti“, - konstatavo meras. Vienintelis Sudargo punktas, iš žadėtųjų naikinti, bus išsaugotas. Apie tai nemažai buvo kalbama ir praėjusį trečiadienį Marijampolėje vykusiame susitikime su Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininku Vidu Barausku. Susitikime be rajono vadovo dalyvavo ir Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Rekešius. „Sudargas išliks vien todėl, kad įgyvendina nemažą projektą, bus atnaujinta įranga“, - situaciją komentavo rajono vadovas. Dėl to, kad bus panaikintos kitos trys minėtos brigados, darbo neteks 27 darbuotojai. Akcentuojama ir tai, kad mūsų savivaldybė pagal ugniagesių komandų skaičių bene tankiausia savivaldybė ne tik apskrityje, bet ir visoje šalyje. Artimiausiuose rajonuose dažniausiai rekomenduojama likviduoti po vieną ugniagesių gelbėtojų brigadą.
ziedines_sankryzosGintarė MARTINAITIENĖ

Ne vienam miestelėnui ar prašalaičiui akis bado ir aibę klausimų kelia tiek ties Šakiais, tiek ties Griškabūdžiu vykstantys sankryžų rekonstrukcijos darbai. Nors darbininkai čia pluša beveik tris mėnesius, rezultatų faktiškai nematyti. Darbų sparta nepatenkinta VĮ „Marijampolės regiono keliai“, prasitarė netgi apie galimą sutarties nutraukimą su darbus atliekančia UAB „Klaipėdos keliai“. Tad ar šiais metais, kaip buvo žadėta, bus įrengtos sankryžos?

Nuotr. Žiedinės sankryžos įrenginėjimo darbai prie Šakių prasidėjo prieš tris mėnesius, tačiau rezultatų kol kas nematyti. Darbų sparta nepatenkintos ir atsakingos institucijos.

Bus – nebus?

VĮ „Marijampolės regiono keliai“ mano, jog šiais metais žiedinės sankryžos dėl nespartaus darbo nebus įrengtos, o rangovas - UAB „Klaipėdos keliai“ tikina priešingai. Daugelis stebisi faktiškai nevykdomais darbais ir kalba, jog akivaizdžiai švaistomi didžiuliai pinigai. Tad kaip yra iš tikrųjų? „Visą vasarą krapštosi, o rezultato jokio. Neaišku, kas ten išvis vyksta. Nekalbat apie plika akimi matomą nelegalią smėlio prekybą“, - teigė vienas šakietis.

Darbai Jurbarkas – Šakiai – Pilviškiai ir Šakiai – Kaunas kelių sankryžoje buvo pradėti birželio mėnesį. Šiek tiek vėliau imta rekonstruoti ir Griškabūdyje esanti sankryža. Ir vienur, ir kitur dėl gana didelio avaringumo buvo nuspręsta įrengti žiedines sankryžas. Griškabūdyje sankryža turėtų būti įrengta už 2 mln. 46 tūkst., Šakiuose atliekamų darbų vertė – 2 mln. 62 tūkst. litų.
Girėnų ir Kukarskės gyventojai kreipėsi į Ūkio skyrių su iniciatyva, kad jų gyvenamoje teritorijoje būtų įrengtos pėsčiųjų perėjos, saugumo kalneliai.

Pasak Ūkio skyriaus vedėjo Kęstučio Kuncaičio, Girėnų bendruomenė kreipėsi su prašymu, kad Girėnuose būtų įrengta pėsčiųjų perėja. Kukarskės gyventojai pageidauja, kad jų gyvenamoje teritorijoje būtų įrengtas greitį ribojantis kalnelis. Kol kas neaišku, ar tokie bendruomenių lūkesčiai išsipildys. K. Kuncaitis dėl šio klausimo kreipėsi į VĮ „Marijampolės regiono keliai“. „Jie pažadėjo kreiptis į Lietuvos automobilių kelių direkciją dėl papildomo finansavimo. Juk kiekvienas toks įrenginys lemia ne tik saugumą, bet ir reikalauja papildomų lėšų“, - teigė Ūkio skyriaus vedėjas.

„Draugo“ inf.
policija2Giedrė PLEČKAITYTĖ

Pastaruoju metu šalies keliuose netrūksta specialių akcijų, skirtų Kelių eismo taisyklių pažeidimo prevencijai. Pirmosiomis rudens dienomis, kai prasideda naujieji mokslo metai, kai visur įsibėgėja naujas darbymetis, rajono gatvėse ir keliuose dažniau tenka išvysti kelių policininkus. Tad kokią reikšmę eismo saugumo užtikrinimui turi akcijos.

Nuotr. J. Stanaitis sakė, jog visose perėjose pastatyti po policininką, policija neturi tokių galimybių, todėl visos pajėgos sutelktos į judriausią mieste V. Kudirkos gatvę.

Kol kas drausmingi

Kaip ir ankstesniais metais, taip ir šiemet, maždaug iki rugsėjo 10 dienos rajono miestų pagrindinėse gatvėse tvarką prižiūrės kelių policininkai. Šakių rajono policijos komisariato Kelių poskyrio viršininkas Jonas Stanaitis „Draugui“ penktadienį sakė, kad šiomis dienomis mieste važinėjančių automobilių vairuotojai buvo drausmingi ir didesnių Kelių eismo taisyklių pažeidimų neužfiksuota. Pasak viršininko, tik vieną kitą vairuotoją teko įspėti dėl smulkių taisyklių pažeidimų.

Teko pastebėti, jog šiemet, kitaip nei ankstesniais metais, patrulių nėra prie mokyklų bei netoli bažnyčios esančiosje sankryžoje. Su mumis kalbėjęs J. Stanaitis sakė, jog visose perėjose pastatyti po policininką, policija neturi tokių galimybių, todėl visos pajėgos sutelktos į judriausią mieste V. Kudirkos gatvę. „Mes neturime tiek žmonių, kad visose gatvėse prie pėsčiųjų perėjų budėtų. Kitas dalykas - rajone yra ne vienas Šakių miestas“,- teigė pareigūnas.
leleiviene2Gintarė MARTINAITIENĖ

Mūsų rajone yra keturios šeimynos, kuriose auga 28 globojami vaikai. Jei skaičiuotume ir pilnamečius, šis skaičius dar padidėtų, tačiau pagal įstatymą, vaikai sulaukę pilnametystės, jau netraktuojami kaip globotiniai. Ilonos Leleivienės šeimynoje dabar gyvena dvi pilnametės, o gruodžio mėnesį aštuoniolika sueis dar vienai globotinei. Apie grėsmę dėl šios šeimynos likvidavimo kalbėta ir anksčiau, bet ir Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir I. Leleivienė nusiteikę optimistiškai.

Nuotr. I. Leleivienė pripažįsta, kad gana absurdiška, jog globotinis, sulaukęs pilnametystės, turėtų palikti namus. Nors pas ją gyvena ne viena pilnametė, moteris jomis rūpintis planuoja ir toliau.

Pagal įstatymą šeimyna gali egzistuoti tik tuomet, kai joje gyvena ne mažiau kaip šeši nepilnamečiai vaikai. Bene labiausiai šis reikalavimas aktualus Barzdų seniūnijoje įsikūrusiai I. Leleivienės šeimynai. Mat vienai iš jos globotinių liepos mėnesį suėjo 18 metų, o kita pilnamete taps gruodį. Tad šeimynoje, norint kad ji egzistuotų toliau, per tris mėnesius nuo to laiko turi apsigyventi nauja globotinė. „Ką aš turėčiau pasakyti pilnametėms? Kad jos tiesiog kažkur išeitų? Juk dar mokslai nebaigti. Galų gale, kur joms grįžti, kai pradės studijuoti. Ką joms daryti neturint namų“, - retorinius klausimus kėlė šeimynos motina. Ji aiškino, kad vaikas, kuris yra nepilnametis, gauna 1040 litų per mėnesį, o tapęs pilnamečiu – 520 litų. Tad tikriausiai atsakymo, ar lengva išgyventi gaunant tokią sumą, nereikia. Be to, visos keturios šeimynų motinos ne kartą yra kėlusios klausimą, kad nors valstybė ir teigia, jog vaikui šeimoje augti daug geriau, finansiškai jo tos nejaučia.  
kurcenkoveGintarė MARTINAITIENĖ

Jau aštuonerius metus ištekėjusios moterys turi galimybę pasirinkti pavardę ne tik su priesaga -ienė, bet ir su galūne -ė. Ši nauja tradicija populiarėja ne tik Lietuvoje, bet ir mūsų rajone.

Nuotr. I. Kurčenkovė tikina, kad trumpesnę pavardę pasirinko tik dėl patogumo.

Atsiradus galimybei laisviau pasirinkti pavardę, daugelis ištekėjusių moterų nusprendžia ją trumpinti ir, pavyzdžiui, vadintis Zvonke, Butke, Sutke, vietoj tradicinės Rimkuvienės ar Paulauskienės tapti Rimke, Paulauske ir pan. Kai vyriška pavardė turi galūnę -ė, moteriška pavardė šiuo atveju lieka nepakitusi, pavyzdžiui, Lapė, Kregždė, Zylė.

Pasak Šakių rajono Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Daivos Subačienės, ši tendencija pastebima ir mūsų rajone. Pavyzdžiui, praėjusiais metais iš 153 susituokusių porų penkios moterys pavardes pasirinko ne su priesaga -ienė, o su -ė. Šiais metais skyriuje jau registruotos septynios tokios pavardės. „Anksčiau dažniau rinkdavosi pavardę per brūkšnelį, pasilikdamos ir mergautinę. Dabar taip elgiasi rečiau ir renkasi tiesiog trumpesnį variantą“, - sakė Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja. Pernai per brūkšnelį rajone buvo registruotos aštuonios pavardės. Nemažai rajone registruota ir užsienietiškų pavardžių, tačiau kaip pastebi D. Subačienė, tokios poros santuokas dažniausiai sudaro užsienyje ir rajone jas tik užregistruoja. Pavyzdžiui, praėjusiais metais 14 moterų pasirinko nelietuviškas pavardes, o šiais metais jų skaičius sumažėjo iki septynių. Pastebima, kad šakietės dažniausiai išteka už vokiečių. Suprantama, tokiose šeimose gimę vaikai retai vadinami lietuviškais vardais.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos