Gintarė MARTINAITIENĖ

Pasirodo, Šakių rajonas, berods, vienas iš dviejų Lietuvoje, kur neįsteigta savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, kuri administruotų seniūnijų ugniagesių gelbėtojų komandas, dabar priklausančias seniūnijoms. Kyla klausimas, ar to reikia, ar ne, ir kokia viso to reikalo esmė? Viena pusė įsitikinusi, kad būtent taip ir turi būti, o kita pusė aiškina, kad tokią tarnybą steigtų tik priversta tai daryti.

Nuotr. Nors rajono valdžia tikina, kad naują tarnybą steigtų tik verčiama tai daryti, Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas V. Rekešius mano priešingai.

„Jokia čia naujovė, tik reikia atstatyti tai, kas kažkada ir buvo“, - pokalbio pradžioje pabrėžė Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Rekešius. Vartydamas senus dokumentus jis prisiminė, kad priešgaisrinės komandos kolūkių laikais jiems ir priklausė, o pastariesiems iširus, 1992 metais Valdybos potvarkiu viskas buvo perduota rajono priešgaisrinei tarnybai ir sudarė vieną bendrą darinį. Tiesa, 1997 metais, jau kitu Valdybos sprendimu, komandos buvo priskirtos seniūnijoms. „Taip tas bendras darinys ir iširo. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas ir kokie buvo motyvai, neaišku“, - tikino Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau nei 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis nei 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, taip pat arti krūmų, medžių, nendrių.

Jei įlūžote, nepasiduokite panikai ir ropškitės ant ledo į tą pusę, iš kur atėjote, o neplaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kiek galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą.

Gelbėjant skęstantįjį reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė, po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įluš, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3 – 4 metrų nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.

Giedrė PLEČKAITYTĖ

Numatyta, jog dar šiemet Sintautų miestelio veidas neatpažįstamai pasikeis ir prilygs tikrai moderniai europietiškai gyvenvietei, traukiančiai ne tik vienadienius svečius, bet ir galbūt naujus ilgalaikius gyventojus. Bus sutvarkyta apie du hektarus miestelio teritorijos, kultūros namai, senoji miestelio mokyklėlė.

Nuotr. Sintautuose įgyvendinamų projektų vadovas, sintautietis V. Girdauskas patikino, kad jau šiemet bus pabaigti visi statybos darbai.

Dėl ganėtinai sparčiai senėjančios visuomenės Lietuvai prognozuojama niūri ateitis. Tad ką jau kalbėti apie mažesnius šalies miestelius ar kaimus, kuriuose neigiami demografiniai pokyčiai dar labiau išryškėja. Nepaisant viso to, Sintautuose gyvenimas verda. Jau šiemet šis rajono miestelis taps dar patrauklesnis ne tik vietiniams, bet ir, tikėtina, pavieniams prašalaičiams. Beje, galimybė Sintautuose gyventi geriau atsirado tada, kai Sintautai užmezgė glaudų bendradarbiavimą su kaimyninės Lenkijos Goldapo miestu. Bemaž prieš šešerius metus, pasak sintautiečio Vito Girdausko, bendraujant su Goldapo kultūros namų direktoriumi Zbigniew Mierunski, kilo mintis rašyti projektus ir tvarkyti abiejų šalių miestelius.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas netrukus baigsis pirmųjų rajone išrinktų seniūnaičių įgaliojimai. Taigi, pagal įstatymą, turėtų būti renkami nauji. Ar šis kritikuotas valdžios sumanymas seniūnijose pasiteisino ir kaip savo pagalbininkus vertina patys seniūnai?

Nuotr. Daugiausiai seniūnaičių turi Šakių seniūnija, kurios vadovas A. Jakas apie juos atsiliepia itin gerai.

Pasitars su seniūnais

Pasidomėjus, kaip seniūnaičio pareigybės prigijo kituose rajonuose, mes, ko gero, galime džiaugtis. Pasirodo, yra tokių vietovių, pavyzdžiui, Kupiškis, kur ir praėjus dvejiems metams nuo nutarimo turėti seniūnaičius, jie iki šiol iš 33 numatytų teturi septynis. Tad čia akivaizdžiai neprigijo iš viršaus nuleistos pareigybės ir jau turėsiantys baigti savo kadenciją jos net nepradėjo. Atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymą, seniūnaičiai buvo renkami dvejiems metams, tad jų įgaliojimai jau eina į pabaigą. Mūsų rajone pirmasis seniūnaitis buvo išrinktas kovo mėnesį, tad laiko naujųjų rinkimų organizavimui dar yra. Administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis patikino, kad artimiausiame seniūnų pasitarime, sausio 19 dieną, šis klausimas kaip tik ir bus aptarinėjamas su seniūnijų vadovais. „Žiūrėsime, tarsimės su seniūnais. Manau, kai kur reikės perrinkti, kitur gal liks tie patys. Vienur jie labai aktyvūs, kitur ne. Įvairūs žmonės, tad įvairūs ir darbai, bet laiko šiam klausimui spręsti dar turime“, - kalbėjo J. Puodžiukaitis. Jis pats seniūnaičių rinkimą vertina teigiamai, nors seniūnaičiai dirba visuomeniniais pagrindais ir niekas už nieką jiems nemoka. Be to, mūsų rajone, kiek buvo rekomenduota išrinkti seniūnaičių, tiek ir buvo išrinkta – iš viso 77.

Asta GVILDIENĖ

Praėjusį pavasarį išrinktos rajono tarybos veikla netruko įsibėgėti. Pradėję naujus metus domimės, kokie buvo 2011 – ieji žmonėms, stojusiems prie valdžios vairo? Kaip jie vertina savo darbo rezultatus? Kokį mato gyvenimą? Apie tai jau diskutavome su pirmuoju nepriklausomai kandidatavusiu tarybos nariu Edmundu Rinkevičiumi ir Irena Haase. Apie tai kalbiname kitą opozicijoje dirbantį tarybos narį Antaną Burkšaitį, kuriam ši kadencija jau ketvirtoji.

Nuotr. Opozicijoje dirbantis tarybos narys A.Burkšaitis mano, kad opozicija – tai metas, kada galima loti ir nebūti atsakingam.

Ar keitėsi darbas taryboje per keletą kadencijų?

Antano Burkšaičio teigimu, peržvelgiant praėjusių kadencijų veiklą, darbas taryboje kiekvienais metais gerėja, mažėja konfliktų, atsiranda politinė kultūra, daugėja demokratijos. Susikalbėjimo, bendravimo ir pakantumo vienas kitam irgi reikia išmokti. Ankstesnėse kadencijose buvo daug daugiau priešpriešos ir išskirtinių nuomonių.

Gintarė MARTINAITIENĖ

„Ar tvarkant vieną vietą, reikia griauti kitą? Ar taip niokoti viską reikia? Žiūriu kaip dirba ir graudu darosi“, - apie prie Meno mokyklos atliekamus darbus kalbėjo priešais gyvenanti Loreta Aleknavičienė. Darbus vykdanti UAB „Hidrokesta“ tikino, kad artimiausiu metu viskas bus sutvarkyta.

Nuotr. Apie žolėje užklimpusią ir besimakojančią transporto priemonę darbus atliekančios įmonės vadovas kalbėjo, kad vairuotojas tiesiog neapskaičiavo, kur važiuoti.

Priešais Meno mokyklą gyvenanti L. Aleknavičienė tikino nesiekianti kažko kaltinti. Ji džiaugiasi, jog neseniai baigtas mokyklos pastato remontas, tvarkoma aplinka. „Labai gerai, kad dirba, bet kaip viską niokoja, nesaugo, laužo“, - kalbėjo S. Nėries gatvės gyventoja. Be to, dar prieš šventes darbus vykdančios UAB „Hidrokesta“ darbininkas išvertė jų namų tvoros stulpą, kuris nesutvarkytas iki šiol. Bet apie viską nuo pradžių...

Gintarė MARTINAITIENĖ

Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo Socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, kuris neišvengiamai palies ir rajono gyventojus. Pažvelkime, kokios permainos laukia socialinės paramos gavėjų - įstatymas turės daugiau neigiamos ar teigiamos įtakos?

Nuotr. Nuo šiol skiriant pašalpas bus atsižvelgiama į šeimoje gyvenančių asmenų skaičių, tad didesnės šeimos gaus mažesnes išmokas.

Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė patikino, kad kaip ir seniau, taip ir dabar nepasiturintys gyventojai galės pretenduoti į socialinę pašalpą, būsto šildymo bei karšto vandens išlaidų kompensacijas, tačiau įstatyme yra tam tikrų naujovių. Vedėja sako, kad naujosios įstatymo nuostatos sudėtingesnės, tačiau, ar jos pasiteisins, ar ne, ji nelinkusi prognozuoti. „Ar įstatymo nuostatos pasiteisins realiame gyvenime, parodys laikas. Aišku tai, kad socialiniams darbuotojams skiriant piniginę socialinę paramą tenka vis didesnis tikrintojų ir kontrolierių vaidmuo - nustatinėti nelegalius darbo šaltinius, nelegalias pajamas, bendrai gyvenančius asmenis ir kt.“, - tikino L. Pocevičiūtė.