Neatsakingai skolintis pradedama dar mokykloje

moterysRugpjūčio 22 dieną Vilniuje vyko ketvirtoji „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto  organizuojama Nacionalinė ekonomikos mokytojų konferencija. Šiemet kartu su 75 kolegomis iš visos Lietuvos joje dalyvavo ir trys mūsų rajono pedagogės – Daiva Palukaitienė, Rasa Blekaitienė ir Joana Štrimaitienė.
 
Nuotr. R. Blekaitienė, J. Štrimaitienė ir D. Palukaitienė (iš dešinės į kairę) Nacionalinės ekonomikos mokytojų konferencijoje kartu su kolegomis iš visos Lietuvos diskutavo, ar suderinami svajonių profesija ir konkurencingas atlyginimas.
 
Šakių „Žiburio“ gimnazijos ekonomikos mokytoja Daiva Palukaitienė pastebėjo, kad šiemet konferencijoje, kurioje ji dalyvavo jau ketvirti metai iš eilės, daug dėmesio buvo skirta ne tik jaunimo asmeninių finansų tvarkymo gebėjimų ugdymui, bet ir rengimui karjerai. Patyrę karjeros konsultantai bei tokie veiklos praktikai, kaip verslininkas Arvydas Avulis, žurnalistė Beata Nikolson dalijosi įžvalgomis, kaip padėti jaunuoliams atrasti savo kelią, nepasirinkti prestiziškos, bet sau netinkančios specialybės. „Labai įdomi buvo konferencijos dalyvių diskusija, ar suderinami svajonių profesija ir konkurencingas atlyginimas, - įspūdžiais dalijosi D.Palukaitienė. - Be abejo, kasmet konferencijoje laukiami apžvalginiai Nerijaus Mačiulio pranešimai apie Lietuvos ir pasaulio ūkio tendencijas, šiemet savo įžvalgomis apie mokesčių reformos galimybes ir raidos kryptis nustebino Lietuvos banko atstovas Raimondas Kuodis. Išties, tradicinė ekonomikos mokytojų konferencija – vertingas, informatyvus renginys, nuteikiantis darbingai mokslo metų pradžiai.“

Konferencijos metu atlikta apklausa parodė, kad beveik trečdalio mokytojų įsitikinimu, neatsakingas skolinimasis yra opi moksleivių problema. Pastebėta, kad trūkstant žinių apie atsakingą skolinimąsi ir asmeninių finansų valdymą, dalis jaunuolių nedideles sumas skolinasi iš pažįstamų ir artimųjų, vėliau pradeda naudotis ir greitųjų kreditų paslaugomis.

„Turime ne vieną ir ne penkis pavyzdžius, kai moksleiviai įsitraukia į skolinimosi žaidimus. Kai kurie išties nemalonūs, susiję su sporto lažybomis ir panašiai. Ne paslaptis, kad vaikus traukia idėja greitai ir lengvai pasipelnyti, o apie pasekmes dažnas nėra linkęs galvoti, tiesiog vadovaujasi jaunatvišku idealizmu. Svarbu neslėpti tokių problemų, daugiau šnekėtis su vaikais, aiškinti, kad lengvų pinigų nebūna, išmokyti mąstyti racionaliai. Tai tiek pedagogų, tiek ir tėvų pareiga“, – sakė Šakių „Žiburio“ gimnazijos mokytoja.

D.Palukaitienės teigimu, mokiniai vis dažniau domisi finansinėmis temomis, tačiau įgytas teorines žinias vis dar menkai naudoja realiame gyvenime. Apie verslą, investavimą, pinigus nemažai rašoma ir kalbama viešojoje erdvėje, tai veikia vaikus, tačiau toli gražu ne visi suvokia tikruosius finansinio pasaulio mechanizmus.

Pasak „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Odetos Bložienės, tai, kad moksleiviai linkę skolintis neatsakingai lemia tai, kad jie dar nesugeba atskirti poreikių nuo norų bei tinkamai įvertinti, kokių pasekmių tolesniame gyvenime gali turėti kredito istorija. „Jaunosios kartos maksimalizmas, paprastai paveiktas filmuose, knygose ar socialinėje erdvėje peršamo įvaizdžio apie greitą pelną, iš dalies yra suprantamas. Tačiau investavimas nėra ta tema, nuo kurios turėtų prasidėti finansų pažinimas ir savarankiškas gyvenimas. Svarbiau pirma įgyti elementarių asmeninių finansų valdymo žinių ir įgūdžių – tokių kaip taupymas, išlaidų planavimas, biudžeto sudarymas. Visa tai galbūt taptų pagrindu tolimesniems žingsniams investavimo link“, – komentavo O. Bložienė.

Nors pedagogai yra labai svarbus finansinių žinių šaltinis ir gali daryti įtaką jaunimo finansinei elgsenai, tačiau praktiniai įgūdžiai dažniausiai atsinešami iš šeimos. Todėl patys artimiausi žmonės turėtų skirti deramą dėmesį finansinio raštingumo ugdymui – būtent čia geriausia gesinti potencialių problemų židinius. Tėvai, ruošdami savo atžalas naujiesiems mokslo metams, turėtų ne tik tradiciškai pasirūpinti mokyklinių prekių rinkiniais, bet ir aptarti su jais kišenpinigių naudojimo bei kitus aktualius finansinius klausimus.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kodėl gegužės 1-ąją, Darbininkų dieną, žmonės nedirba?

klausimelis 04 30Ivanas iš Kriūkų:

Dievas sukūrė žmonėms pakankamai dienų darbui. Nepritarčiau siūlymui išbraukti Darbo dieną iš nedarbo dienų sąrašo. Manau, ši diena turi būt laisva, kad žmonės galėtų pasidžiaugti pavasariu, išeiti į gamtą ir pamąstyti, dėl ko aš gyvenu, ką aš duodu kitiems. Jei žmogus bus apkrautas darbais, mažiau aplink save matys. Tad laisva diena niekam nepamaišys. 

klausimelis 04 30 2

Kristina iš Keturnaujienos:

Nes priskirta prie nedarbo dienų. Kiekviena papildoma laisva diena gerai, ypač žmonėms, turintiems šeimas, be to, kiekvienas namuose turi savo darbų. Nepritarčiau, kad ją reikėtų naikinti, nebent būtų priimtas sprendimas pridėti prie atostogų dienų.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.