Nors rajone kiaulių augintojų ūkių daugėja, šie tikina, kad išgyvena itin sunkų laikotarpį. Smulkieji augintojai dėl šiemet šoktelėjusių grūdų ir bulvių kainų skundžiasi, kad menkai perkami paršeliai, stambių ūkiai atstovai sako: kiaulės ir toliau pinga, kiaulininkystės sektoriaus padėtis – labai bloga.

Nuo 2014 m. Lietuvoje pradėjus plisti afrikiniam kiaulių marui (AKM), kaimo gyventojai turėjo išskersti kiaules ir galėjo pasinaudoti parama vietoje kiaulių auginti kitus naminius gyvūnus.

Kaip informavo Šakių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Irena Žemaitienė, gyventojai parama visgi pasinaudojo, pasižadėję ketverius metus tvartuose neauginti kiaulių. 2018 m. paramos kreipėsi trys pareiškėjai ir jiems buvo išmokėta 2 tūkst. 259 eurai. Gyventojai įsigijo tris avis, dvi karves, 80 vištų. 2019 m. devyniems pareiškėjams apskaičiuota pagalbos suma – 5 tūkst. 939 eurai. Įsigyti 186 ūkiniai gyvūnai (vištos, antys, karvės, telyčios, buliukai). Pernai paramą gavo 14 pareiškėjų. Įsigyta per tūkstantis ūkinių gyvūnų (viščiukai, kalakutai, žąsys, karvės, veršeliai). Jiems atseikėta 8 tūkst. 264 eurai. Šiemet jau kreipėsi dešimt gyventojų, už paramos pinigus, daugiau nei 5 tūkst. 743 eurus, žmonės įsigijo 517 ūkinių gyvūnų (karvės, telyčios, veršeliai, avys, vištos).

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento Šakių skyriaus vyriausiosios specialistės Žanetos Pilipauskienės, rajone kiaulių ūkių daugėja. Šiuo metu rajone yra 400 kiaulių laikytojų. Ž. Pilipauskienė primena, auginamų kiaulių skaičiai keičiasi, kadangi visi kiaulių laikytojai kiaules deklaruoja kiekvieno metų ketvirčio pirmąjį mėnesį.

„Ūkių po truputėlį daugėja. Tie, kurie atsisakė auginti kiaules, pasinaudojo parama vietoj kiaulių auginti kitus naminius gyvūnus. O praėjus tiems ketveriems metams, žmonės vėl grįžta prie kiaulių auginimo. Aišku, prievolės auginantiems ar ketinantiems auginti  kiaules ar paršelius išlieka, jie turi laikytis biologinio saugumo priemonių kiaulių ūkiuose. Šiuo metu ypatingai kreipiamas dėmesys į graužikų naikinimą, žmonės turėtų pasirūpinti saugumo priemonėmis“, – sakė Ž. Pilipauskienė.

Daugiau nei 30 metų ūkyje paršavedes auginanti sudargietė Daiva Sinkevičiūtė sako, kad kiaulininkystės sektorius nuolat banguoja – tai pakyla, tai krenta.

„Šiuo metu vėl nusmukimas, kadangi pakilo grūdų kainos, siekia per du šimtus eurų už toną. Bulvių derliai prasti. Todėl ir kaimo žmonės perka vos vieną kitą paršelį auginti arba apskritai neperka. Tiesiog žmogui neapsimoka jo auginti. Nors tikrai visus raginčiau nepabijoti ir sau užsiauginti tuos 2–3 paršiukus, tie reikalavimai nėra ypatingai baisūs. Na, o mums, augintojams, nelengva, krito ir paršelių kainos, šiuo metu 70–80 eurų“, – pasakoja D. Sinkevičiūtė pridurdama, kad per karantiną buvo paršelių pirkimo bumas, už paršelį mokėdavo 100–110 eurų.

Moteris svarsto, kad, deja, ypač kaime kiaulių jau nebėra kam auginti. Tikrieji kaimiečiai – jau garbaus amžiaus.

„Gal žmonės ir norėtų auginti kiaules, bet nepajėgia. O jaunimas jų neaugins, net jei tam bus geros sąlygos“, – mano ūkininkė.

Rajone yra keli stambūs kiaulių ūkiai: Rimvydo Karaliaus Briedžių kaime, UAB „Idavang“ Sirvydų kaime, KB „Rėžis“ Rėžiūkų kaime (Sudargo sen.). Vienas iš pastarojo kooperatyvo narių, UAB „Dainiai“ vadovas Kasparas Jurevičius, paprašytas apibūdinti situaciją šalies kiaulininkystėje, tvirtino, kad kiaulių augintojų padėtis šiuo metu yra pati prasčiausia per jo 53-ejus darbo metus šiame sektoriuje.

„Pasakysiu atvirai, jei jūsų krašte daugėja kiaulių augintojų, atsirado koks privatininkas, kuris augins kiaules, tai jis turi būti arba fanatikas, arba neskaičiuojantis. Puikiai žinot, kokia dabar yra grūdų bei pašarų priedų kaina. Jei pašarinių grūdų toną gali nupirkti už 230 eurų, o gyvų kiaulių pardavimo kaina pamažėjo iki 0,76 Eur/kg. Esam visiškai paskandinti ir sužlugdyti. Jei už du maišus bulvių šiuo metu gali nupirkti kiaulę šimto kilogramų, ką jau čia ir kalbėti“, – kalbėjo K. Jurevičius ir pridūrė, kad fermose Rėžiūkų kaime šiuo metu auginama apie 2 tūkst. kiaulių. Pasiteiravus, kas turėtų nutikti, kad Lietuvoje kiaulininkystė nežlugtų, K. Jurevičius sako: jei atpigs grūdai ir daugiau tautiečių valgys lietuvišką kiaulieną.

„Dar vis nesiryžtam „Dainių“ paleisti uždarymui. Dar bandom gyventi, laukti. Iki šiol Lietuvoje kiaulių augintojai užaugindavo pusę reikalingos kiaulienos, o dabar, matyt, atvežtine mėsa auginsim tautą“, – tokiomis mintimis pokalbį užbaigė pašnekovas.