Jei kai kuriuose iškilminguose renginiuose lankytojai pasitinkami raudonu kilimu, tai kraštietė kūrėja Eglė Tamulytė (Aglaja Ray) į paskutinę 2023-iųjų metų autorinių darbų parodą „Ramybė audroje“ pakvietė paklodama popierinį taką, kuris ne tik nutryptas ir paženklintas ankstesnės parodos lankytojų pėdomis, bet ir išdailintas įvairiomis frazėmis iš knygų, o žengdamas tuo taku prieini veidrodį – akistatą su savimi, tačiau čia pat menininkė vonioje kviečia atsikratyti sunkiomis mintimis, našta, o savo darbais ragina gręžtis į tikrąsias vertybes, šviesą ir nepasiduoti gyvenimo negandoms.

E. Tamulytei 2023-ieji buvo išties dosnūs surengtomis parodomis ir naujomis patirtimis, tad menininkė džiaugėsi galimybe metus užbaigti būtent gimtajame krašte. Paskutinįkart jos paroda Šakių kultūros centre buvo eksponuota prieš 20 metų ir per tą laiką ypač daug kas pasikeitė, įvyko ne vienas skaudus praradimas, bet nepakito jos noras kurti.

„Tai buvo mano pirmoji personalinė paroda, vadinosi „Filtras“. Atsimenu, dailės mokytojas Voras sakė, kad „nereikia jokių filtrų, nefiltruot reikia, o leist tekėt“. Ar kažką tokio. Dar buvo gyvi senelis ir mažasis broliukas. Per atidarymą grojau fortepijonu senelio mėgstamą kūrinį. Daug kas pasikeitė, tik tiek išliko, kad kurti nesustoju. Nesvarbu, ar gyvenime audros šėlsta, ar ramybė vyrauja. Tad ir parodos pavadinimas toks – „Ramybė audroje“. Kartu tai ir nuoroda, kad egzistuoja inkaras, kuris laiko šioje žemėje, kas benutiktų“, – savo pirmąją parodą prisimena ir apie dabartį kalba kūrėja.

Per tą laiką pakito net jos braižas – jei anksčiau menininkė labiau užsiimdavo grafika ir darbai būdavo juodai balti, tai dabar akys raibsta nuo spalvų, paslėptų ir užkoduotų simbolių, krikščionybės elementų, daugelis darbų atlikti mišria technika.

Kaip pasakojo E. Tamulytė, parodoje „Ramybė audroje“ eksponuojami tarp 2019-ųjų ir 2023-iųjų sukurti darbai. Vienas naujausių ir vadinasi „Ramybė audroje“, kuriame kūrėja vaizduoja ant kaukolės, apsivijusios gyvatėmis, stovinčią mergaitę, kurios rankose knyga – Biblija, iš kurios sklinda Dievo žodis, šviesa. Nors aplink žaibai, bet mergaitė rami.

„Norėjau išreikšti, kad nors aplink audros, nelaimės, bet galime turėti tą dvasinį inkarą, įsikibti į kažką, kas amžino, nekintančio. <...> Susikoncentravus įmanoma atlaikyti audras“, – sako menininkė ir išsamiai pasakoja apie savo darbus, atskleidžia, kad savo paroda orientuojasi į tai, kas atneša ramybę, kas yra dvasiškai pozityvu.

Ji pripažįsta, kad turi specifinę stilistiką, daug siurrealistinių, užkoduotų įvaizdžių, bet visi darbai kalba apie egzistenciją, būtį ir yra susiję su pasirinkimu, kuo mes tikime, kuo gyvename ir kur link einame.

Štai pristatydama 2019m. sukurtus darbus E. Tamulytė pasakoja, kad jie sukurti grįžus į Lietuvą po festivalių, reivų, klajonių ir kelionių po pasaulį, dvasinių paieškų, kai ji atsigręžė į krikščionybę, vyko jos apsivalymas nuo demonų – tai atsispindi ir darbuose.

Kūrėja parodos atidarymo metu nemažai kalbėjo apie tai, kad žmogus turi pasirinkti, kurioje pusėje jis yra, apmąstyti, kur eina, kur eis po mirties ir kaip svarbu pasirinkti teisingą variantą, teisingą komandą, už kurią šiame gyvenime žaidžiame.

„Negali būti truputį už blogį, truputį už gėrį. Vyksta kova, reikia pasirinkti, kurioje pusėje. Nėra neutralios vietos“, – įtraukiančiai kalbėjo kūrėja ir kvietė vonioje nusimesti naštą nuo pečių, užrašyti slegiančias sunkias mintis, baimes ir iš parodos išeiti pasisėmus šviesos.

Kūrėja vietoje sėdėti nežada ir jau vasarį kelia sparnus į Prancūziją, mat Marselyje pradės šešių mėnesių praktiką – misionierišką kelionę, po kurios menininkė savanoriaus Vokietijoje. „Steiger“ organizacija, pakvietusi atlikti praktiką, yra orientuota į krikščioniškų vertybių ir pasaulėjautos skleidimą jaunajai kartai, tad E. Tamulytė viliasi į gimtinę sugrįžti sukaupusi dar daugiau patirties ir kūrybinio potencialo.

Paroda „Ramybė audroje“ Šakių kultūros centre veiks iki sausio 23 d.