Antradienį į išvažiuojamąjį darbinį turą tęsdami pažintį su rajono keliais, išsiruošė trys savivaldybės tarybos nariai ir trys savivaldybės administracijos atstovai. Šįkart pasirinktos Gelgaudiškio ir Plokščių seniūnijos. Vizito pabaigoje tokių išvykų iniciatorius, Ūkio ir verslo komiteto pirmininkas Giedrius Pulokas rėžia nesuprantantis kai kurių prioritetų ir svarsto, kad galbūt apskritai reikia keisti galiojančią tvarką.
Paklojo, bet perklos?
Nors pagrindinis išvykos tikslas buvo aplankyti Gelgaudiškio ir Plokščių seniūnijas, bet iš pradžių dar užsukama į Ąžuolyno bei Ryto gatves Šakiuose, prasukama pro keletą duobėtų gatvių Girėnuose, stabtelima ir Birutės gatvėje greta tvarkomo buvusio policijos pastato ir atkreipiamas dėmesys, kad darbus atlikusi vandenų įmonė sugadintą kelią turėtų sutvarkyti atsakingiau, klausimo ramybėje žada nepalikti Ūkio ir investicijų skyriaus vedėjas Martynas Remeikis.
Vos prieš savaitę asfaltas paklotas minėtoje Ąžuolyno gatvėje, į ją užsukama pirmiausiai.
„Gatvė per siaura“, – kone choru tvirtina visi išvykoje dalyvaujantys tarybos nariai – Romas Pukinskas, Giedrius Pulokas ir Ramūnas Kaunas.
Tokio sprendimo aiškina nesuprantantis ir skyriaus vedėjas, juolab kad vietos tikrai yra, šia gatve galima patekti prie tvenkinio, bet patikina, kad buvo tokia užduotis ir jis jau keisti nieko negalėjęs. Tačiau kliūva ne tik kelio plotis, bet ir pati kelio danga, dvejojama kokybe.
„Bandymai paimti, neaišku, ar nebus Žvirgždaičių likimas... (po laboratorinių asfalto kokybės tyrimų paaiškėjo, kad naujai paklotą nekokybišką asfaltą teks perkloti – red. past.). Bet jeigu bus blogai, asfaltą turės perkloti“, – sako skyriaus vedėjas M. Remeikis.
Konfliktas neišvengiamas
Darbai Gelgaudiškyje Tylos gatvėje jau turėjo būti prasidėję, tačiau į grafikus netelpa rangovas, bet M. Remeikis sako, kad kelio asfaltavimo darbai turėtų būti baigti iki 2025 m. vasario. Visgi ši gatvė apžiūrima ne dėl to, kad vėluoja darbai, bet kad „gyventojų želdiniai įlipa į kelio ribą“.
„Visos tujos, net kiemo vartai yra kelio riboj. Reikės šalinti“, – sako vedėjas ir pripažįsta suprantantis, kad konfliktas neišvengiamai užprogramuotas, viena gyventoja jau anksčiau išreiškusi poziciją, kad tujų nepersodins, o ir vartai į kitą sklypą išties tvirti, atramos iš akmenų, gyvatvorė prižiūrėta, tačiau išvedžiojimų, sako M. Remeikis, čia būti negalės, mat gyventojai koją įkėlę ir savo sklypus išplėtę jau valstybinėje žemėje.
Pasikalbėti su gyventojais raginamas ir seniūnas Valdas Dumčius, nes asfaltuojant kelią valstybinės žemės ruožas, anot vedėjo, vis tiek turės būti atlaisvintas. Svarstoma, ir kaip bus su kapinių tvora, nes ir ji, greičiausiai, jau valstybinėje žemėje. Tad seniūnas tik skėsteli rankomis, kad „reikalų bus“ ir tikina apie tai pirmą kartą girdintis.
Bėdos dėl duobių keliuose
Reikalų yra ir su kelių duobėtumu.
„Matau, tarkim, vieną užpiltą duobę, bet šalia jos yra kita, mažesnė, kurios netvarko, nes ji nedidelė, bet iš tos mažos tuoj pasidaro nemaža“, – ydingą praktiką seniūnijose įvardija G. Pulokas ir pripažįsta suprantantis, kad taip daroma iš taupumo.
Gelgaudiškio seniūnas sutinka, kad didžiausia bėda yra menkas finansavimas, tad neretai išties tenka rinktis, kurias duobes tvarkyti ir prioritetas teikiamas išties didelėms.
V. Dumčius sako dar pavasarį pirkęs keturias tonas šalto asfalto, tam išleidęs apie tūkstantį eurų ir taip sprendęs duobių problemą keliuose, bet pripažįsta, kad toks užtaisymas momentinis. Visgi apžiūrėdami taip užlopytas duobes pastabų seniūnui išvykos dalyviai turi, kad galbūt kai kur asfaltą reiktų išpjauti, o ne tik į duobę prikrėsti šalto asfalto. Visgi M. Remeikis džiaugiasi, kad tai pigiausias variantas ir užkerta kelią duobės didėjimui. Tačiau V. Dumčius sako, jog tvarkant duobes lauktų ir profesionalų pagalbos, ankstesniais metais šiuo laiku tokie darbai jau būdavo atlikti.
„Didžiąsias duobes tvarkysim, bet bus kontrolė“, – žada Ūkio ir investicijų skyriaus vedėjas ir tvirtina, kad tvarka, kai seniūnijoms būdavo išdalinama 110 tūkst. eurų, norimo rezultato nedavė, o dabar kontrolę vykdys naujasis skyriaus specialistas Karolis Olensevičius.
Gelgaudiškyje apžiūrimos ir kitos gatvės, pasidžiaugiama rezultatu, kad pasiteisino specialaus tirpalo laistymas dėl kelių dulkėtumo, tik V. Dumčius apgailestauja, kad per mažai šiai priemonei nusimatė lėšų. Važiuojant Skaistakaimyje esančia gatve, kurios 1 km 600 m lieka neišasfaltuota išasfaltavus Nemuno gatvę, svarstoma, ar nebūtų galimybių pakloti asfaltą ir likusiame kelio ruože, tačiau optimizmo ne marios, nes tiesiog ankstesniais metais priimant sprendimus taip buvo sudėlioti prioritetai.
Norėtų keisti prioritetus
Būtent apie prioritetus po vizito svarstė su šių eilučių autore susisiekęs G. Pulokas. Jį nustebino Bažnyčios gatvė Plokščiuose.
„Plokščiuose Bažnyčios gatvėje numatytas 1,600 km asfaltas jau ant esamo asfalto, bet tikrai ten nėra blogai. Yra kita neasfaltuota Žaliakalnio gatvė, tad kodėl lėšų nekreipti ten. Stabtelėjome ir Lukšiuose Lygumų gatvėje. Ten tragedija, tad aš nesuprantu poreikio prioritetų. Jeigu galvojama, kad Bažnyčios gatvėj yra duobių, tai ten tik duobutės. <...> Ar reikia kiekvienam kaime pabūti rinkėjams geram ir pinigus dėti ir ten, kur jau asfaltas klojamas ant asfalto, bet nematyti visai kitų rajono vietų. Manau, bus karštų diskusijų, bet aš savo mintis išsakysiu“, – tvirtino Ūkio ir verslo komiteto pirmininkas, pridūręs, kad kitas vizitas ir bus būtent į Lukšius, Kriūkus bei Lekėčius, jis apskritai linkęs keisti tvarką bei prioritetų nustatymą asfaltuotiniems keliams.