Nuo šio rugsėjo šalies mokyklose griežtės moksleivių praleistų pamokų pateisinimo tvarka. Nors Švietimo bei Mokslo ir studijų įstatymų pakeitimais siekiama sumažinti dėl pateisinamos priežasties per mėnesį praleistų dienų skaičių iki penkių, tačiau rajono mokyklų vadovai teigia, kad šis skaičius vis dar per didelis.

Įstatymas papildytas nuostata, įpareigojančia mokyklą informuoti tėvus, globėjus ar rūpintojus apie mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, neatvykimą į mokyklą ar pamoką, o nepasikeitus lankomumo situacijai apie tokius atvejus, kai mokinio tėvai ar globėjai neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų, pranešti ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinio skyriaus specialistams. Tačiau pakalbėjus su rajono mokyklų vadovais paaiškėjo, kad tokias tvarkas savo vidaus taisyklėse jie yra nusimatę jau seniai ir jiems tai nėra jokia naujovė.

Didžiausios rajone pagal mokinių skaičių Šakių „Varpo“ mokyklos direktorius Mindaugas Venckūnas sako, kad seniai turi susikūrę visą lankomumo tvarkos sistemą, kurioje numatyta, kad mokinių tėvai iš anksto arba pirmą nelankymo dieną privalo informuoti mokyklą, kad vaikas į pamokas neatvyks. Jei tokios informacijos mokykla negauna, tą pačią dieną klasės auklėtojas pats ieško būdų susisiekti su tėvais ir išsiaiškinti nelankymo priežastis.

M. Venckūnas skeptiškai vertina naują lankomumo tvarką ir yra įsitikinęs, kad ji pamokų nelankymo problemos neišspręs. O leidimas su pateisinama priežastimi penkias dienas per mėnesį praleisti pamokas, jo manymu, yra per švelnus, nes per mokslo metus susidarys 45 dienos – beveik ketvirtadalis viso ugdymo proceso. Lukšių Vinco Grybo gimnazijos direktorė Nijolė Šapolienė mano, kad labai sunku sukontroliuoti kai kurių mokinių lankomumą, nes vienoje pamokoje jie yra, o iš kitos jau išėję.

„Kovojam su tuo. Nieko naujo naujoje tvarkoje nėra, tačiau jau bus kuo pasiremti, kad čia ne mūsų išmislas, o bendras matymas ir bendra politika, kad nuo lankomumo priklauso ir rezultatas, o gerų rezultatų norim visi“,  – pabrėžė gimnazijos direktorė.

Vis dar pasitaiko atvejų, kai pamokos praleidžiamos dėl to, kad tėvai išsiveža vaikus atostogauti jų ugdymo proceso metu. Pasak M. Venckūno, kadangi skrydžiai į užsienį vaikų atostogų metu brangesni, tėvai pagudrauja ir perka keliones tada, kai vaiko pagrindinis darbas yra mokytis. Na, o N. Šapolienės manymu, tai yra daugiau didžiųjų miestų problema – pas mus tai vienetiniai atvejai.

M. Venckūnas tvirtino, kad jei vaikas dažnai ir reguliariai nelanko mokyklos, „užkuriamas visas mechanizmas“ – įsijungia ir Vaiko gerovės komisija, ir socialiniai pedagogai, perduodama ir vaiko teisų gynėjams.

Iš viso per pirmąjį šių metų pusmetį vaiko teisių gynėjai buvo informuoti apie 555 atvejus visoje Lietuvoje dėl galimo vaiko teisių į mokslą pažeidimų. Aptardama situaciją mūsų rajone, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Renata Kruk pastebėjo, kad per praėjusius metus gauti du tokio pobūdžio pranešimai, o šiemet sulaukta vieno. Išsiaiškinus vaikų ugdymo įstaigos nelankymo aplinkybes, šeimoms buvo inicijuota pagalba. Administracinės atsakomybės tėvams dėl jų vaikų ugdymo įstaigos nelankymo Šakių rajone praėjusiais metais ir šiemet taikyta nebuvo.

„Gavus pranešimą iš mokyklos apie galimai pažeistą vaiko teisę į mokslą pirmiausia yra siekiama išsiaiškinti priežastis, gal vaikas sistemingai bėga iš mokyklos, nes ten patiria patyčias, gal pradėjo vartoti priklausomybę sukeliančias medžiagas, o gal tėvams nepavyksta užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui mokytis. Visais atvejais pirmiausia svarbu identifikuoti priežastis, dėl to yra kalbamasi su vaiku, jo šeima, iki šiol su vaiku dirbusiais. Tik nustačius mokyklos nelankymo priežastis galima pasiūlyti šeimai reikiamą pagalbą“, – teigė R. Kruk.

Reikia paminėti, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai lankomumo problemų išspręsti nepavyksta, tuomet vaikui iki 16 metų gali būti pasiūlyta rinktis kitą mokyklą, o jei mokinys jau yra sulaukęs 16-kos ir vyresnis – jis gali būti pašalintas iš ugdymo įstaigos.