Aistras sukėlė Sintautų fontanas

sintautu fontanas
Sintautų miestelio seniūnas Kęstutis Birbilas tikisi, kad miestelėnus ir svečius ir toliau džiugins Sintautų fontanas, o apie pasigirdusias kalbas, kad šis „suryja daug elektros“ siūlo kultūros įstaigos vadovams geriau paamalizuoti dėl elektros galios reikalingumo. Šakių TVIC nuotr.


Sintautų seniūnui Kęstučiui Birbilui užsiminus apie Sintautų muzikinio fontano likimą, aiškinamės – kas, kur, kodėl?

Seniūnų pasitarimo metu miestelio seniūnas K. Birbilas nuogąstavo, kad kultūros įstaigos vadovai, prakalbę apie labai brangų Sintautų fontano išlaikymą, visai jo neuždarytų. Pasak seniūno, dar administracijos vadovams lankantis Sintautuose buvo kalbama apie didelį elektros sunaudojimą kultūros įstaigoje, svarstyta, kaip spręsti šią problemą. Seniūnas priminė, kad prie tuometinio Sintautų kultūros centro elektros apskaitos dar 2010 m., įgyvendinant Sintautų miestelio tvarkymo projektą, buvo prijungtas ir greta kultūros įstaigos esančio miestelio parko bei gatvės apšvietimas.

Seniūno tvirtinimu, ne muzikinis fontanas ir ne prie kultūros įstaigos prijungti keli gatvių šviestuvai ir miestelio parkos apšvietimas elektros prisuka, bet tai, kad Sintautų kultūros įstaiga turi du elektros apskaitos vienetus, už kurių galią reikia brangiai mokėti.

„Už 30 kW galią moki apie tris eurus, tai išeina apie 90 eurų. Kultūros įstaiga už galią moka kas mėnesį. O už gatvių apšvietimą per mėnesį gal apie 10 eurų. Kultūros įstaiga turi du elektros apskaitos vienetus, po 30 kW, jie turėtų naikinti vieną apskaitą. Atsisakyti vieno skaitliuko. Pasilikti su viena 30 kW galia. Bet jie negirdi. Jie tik sako, kad viskas brangu, brangu... Jie, kad galėtų, tai fontaną iš viso uždarytų, – kalbėjo seniūnas. – Tegul nesako, kad už fontaną moka brangiai, kad brangu jį išlaikyti. Už galią brangiai moka. Jei fontanas buvo paleistas keturis kartus per mėnesį, tai sudegino elektros apie 120 kW, išeina apie 30 eurų, ne daugiau.“

Miestelio seniūnas įsitikinęs, kad muzikinis fontanas yra įstaigos kieme, tad ši ir turėtų pasidengti jo visus išlaikymo kaštus.

„Kiek išgalim, seniūnija ir žolę prie įstaigos pjaunam, lapus grėbiam. Įstaiga yra juk savarankiška, tad lėšas turi patys skaičiuotis ir už elektrą susimokėti“, – kalbėjo seniūnas.

Teiraujamės ir Vidos Čeplevičienės, Šakių kultūros centro Kudirkos Naumiesčio padalinio vadovės apie Sintautų šviečiančio ir grojančio fontano ateitį. V. Čeplevičienė atskleidė, kad dar pernai, jai tapus padalinio vadove, gavo iš Šakių kultūros centro vadovo paklausimą apie didelius elektros sunaudojimo kiekius įstaigoje.

„Pradėjau gilintis, pasirodė, kad prie kultūros įstaigos elektros skaitliuko buvo prijungtas ir parko apšvietimas, natūraliai ir darželį apšviesdavo, ir kai kurias miestelio gatves, – pasakojo V. Čeplevičienė. – Tuomet ir sakau – seniūne, nuo kada kultūra dar ir miestelio gatves apšviečia? Juk gatvių apšvietimas – seniūnijos kompetencija.“

Pasak V. Čeplevičienės, pernai tokia situacija taip ir liko, o šiemet pavasarį prie elektros sunaudojimo klausimo vėl grįžta. Atvykęs Šakių kultūros centro vadovas Mindaugas Kriaučiūnas ragino ieškoti kompromiso. Kaip tvirtino V. Čeplevičienė, seniūnas pažadėjo atsijungti parko, gatvių apšvietimą nuo kultūros įstaigos elektros apskaitos.

„O jūs, sako seniūnas, pasilikit apmokėti už fontano sunaudojamą elektrą. Mes taip ir sutarėm“, – tikino V. Čeplevičienė ir patvirtino, kad tik šiemet rugpjūtį seniūnija pagaliau susitvarkė elektros reikalus.

„Fontano sezonas prasideda gegužės mėnesį ir pernai tęsėsi maždaug iki spalio mėnesio. Pažiūrėjom, kad jau rudenį tais penktadienio vakarais nebeina beveik niekas žiūrėti fontano. Šiemet muzikinio fontano sezoną užbaigėm rugsėjį“, – pasakojo V. Čeplevičienė ir pridūrė, kad fontanas turėtų funkcionuoti ir žmones džiuginti kiekvieną dieną.

„Manau, fontanas turi gyvuoti, trykšti kas dieną, kaip ir Šakių fontanas. Kam tas bliūdas stovi neveikiantis? Tik vieną kartą per savaitę, vieną valandą? Tai jau nesąmoninga“, – žodžių į vatą nevyniojo V. Čeplevičienė.

Ji užsiminė ir apie fontano išlaikymą, kad niekada tam nebuvo numatytos lėšos.

„Reikia ir priemonių fontanui valyti. Ir žmogaus, atsakingo už fontano priežiūros darbus, priskirto nėra. Kiek gebam, patys tiek ir darom“, – sakė V. Čeplevičienė ir pasidžiaugė, kad sezono metu kiekvieną penktadienį rengiami muzikinio fontano vakarai, kurių metu pakviečiami atlikėjai sulaukia nemažo klausytojų būrio.

„Turim įsirengę saulės elektrinę, šiai pilnai startavus, už fontano išnaudojamą elektrą tikrai turėtų užtekti“, – tvirtino įstaigos vadovė.

Dėl Sintautų muzikinio fontano likimo nuomonės teiraujamės ir Šakių kultūros centro direktoriaus M. Kriaučiūno. Šis neslėpė – įstaigos lėšas reikia naudoti atsakingai.

„Sintautai yra įsirengę saulės elektrinę, pasikinkius ją, manau, kitais metais ir tas fontanas galės veikti. O jei nebus papildomų didelių išlaidų, tai tas fontanas tegul ir 28 valandas per parą veikia, – kalbėjo M. Kriaučiūnas ir pridūrė: – Bet kai buvo prie kultūros įstaigos prijungta ir pusė miestelio apšvietimo, žiauru, kokios sąskaitos ateidavo iš Sintautų.“

Įstaigos vadovas svarstė, kad gal net pati seniūnija turėtų apmokėti Sintautų miestelio fontano elektros ar aptarnavimo išlaidas, kaip, pavyzdžiui, tai daroma Šakiuose.

Beje, seniūnų pasitarimo metu vicemeras Egidijus Peleckis ragino seniūnus nemažinti elektros galių, kad nebūtų sumažinta galimybė ateityje įsirengti saulės elektrinių.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.