Kudirkos Naumiesčio gyventoja Reda Kemežienė ir Savivaldybės tarnautojai sunerimę: rugsėjo 19 dieną atvyksta VšĮ „Solidarity” generalinis direktorius Gerhardas J. Karlas (Gerhard J.Carl), kuris susipažins, kaip panaudotos jo skirtos lėšos.

 

 

Atvykus G. J. Karlui teks parodyti, kaip panaudoti papildomi 8 tūkst. litų, skirti namui, kurį geradarys anksčiau nupirko už 35 tūkst. litų. G. J. Karlo pinigai buvo pervesti į moters sąskaitą. Likus savaitei iki numatomo vizito, administracijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Damijonaitis, Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas Elvydas Pauliukėnas vyko į R. Kemežienės šeimą apžiūrėti, kaip pasiruošta geradario vizitui.

Svarbiausias darbas padarytas – yra įvestas vanduo. Šį darbą savivaldybė G. J. Karlui buvo pažadėjusi padaryti už savo lėšas. „Tai pats svarbiausias dalykas, mes labai patenkinti“,- džiaugėsi R. Kemežienė, ant rankų supdama mažą sūnelį.

Vedant vandenį kilo nenumatytų problemų, nes buvo gautas gyventojos skundas, į kurį reikėjo operatyviai sureaguoti. Seniūnija, atlikdama darbus, kažkada yra sugadinusi ir nesutvarkiusi gatvės dalies, todėl viena gyventoja nenorėjo suteikti leidimo vesti vandenį per savo sklypą. Ją perkalbėti pavyko pažadėjus savotiškus mainus: sutvarkyti kelio atkarpą, kuria vanduo atiteka į jos teritoriją. „Kadangi norėjome kasti per jos sklypą, pažadėjome, kad sutvarkysime tą kamputį“,- pasakojo A. Damijonaitis.

Apžiūrėjęs iškastą nutekamąjį griovelį jis pastebėjo, kad vis tik pažadas ištesėtas netinkamai. Tai nepadėtų sužadinti pasitikėjimo seniūnija. „Šią problemą reikėtų išspręsti profesionaliau“,- kreipėsi jis į seniūnijos darbuotoją Vytautą Šimkonį. -Reikia padaryti lovelį, kad vanduo turėtų kur nubėgti. Dabar jis prabėgs, bet ardys krantą. Moteriškė tikrai nenorėjo, kad vanduo bėgtų į jos sklypą. Ką aš padaryčiau? Yra plastikinių vamzdžių. Tai pagilinkit griovelį, dėkite vamzdį... Mes pažadėjome, tai reikia padaryti.“

Problemų rasta ir atvykus į pačios R. Kemežienės namą. Paaiškėjo, kad terminas baigiasi, o padaryti dar liko gan nemažai. Kol kas vonioje dar neišklotos plytelės, neatlikti kiti apdailos darbai.

Jau sutvarkyta krosnis, nupirkta dušo kabina, plytelės. Tuo tarpu viską turintys atlikti darbininkai, išsigandę valdžios vizito, į darbus neatvyko. „Tai važiuojame greičiau, tegul jie grįžta. Ko bijo, gi čia bendras reikalas“,- sakė A. Damijonaitis. R. Kemežienė teigė, kad sužiūrėti darbų eigą nelengva: ‚Sunku čia labai buvo, vaikai serga, persiversdama per galvą viską turėjau daryti. Bėgte, ir bėgte, ir bėgte...“

Rugsėjo 19 dieną G. J. Karlas turės įžengti į sutvarkytus R. Kemežienės namus ir gauti tikslią finansinę ataskaitą, apie padarytus darbus. Manoma, kad G. J. Karlas į Šakius atvyksta paskutinį kartą. Jis jau nutraukė ryšius su Marijampolės apskritimi, R. Kemežienės šeima – paskutinė, kuriai jis teikia pagalbą Šakiuose. „G. J. Karlas rašė, kad bendradarbiauti su mumis jam labai patiko, tad gal dar yra vilties?“- mąstė E. Pauliukėnas.

 

„Draugo“ inf.