baneris leidinys

kraujas guoda
Nuotr. Guoda paaukoti kraujo į Atvirą Šakių jaunimo centrą užsuko pirmą kartą, tokių naujokų šį sykį buvo beveik pusė iš visų atėjusiųjų.


Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Turbūt niekas nesiginčys, kad kraujas – mūsų gyvybės šaltinis, o jį gamina tik žmogaus organizmas. Ligoninėse atliekant kraujo perpylimus dažnai pritrūksta tai vienos, tai kitos kraujo grupės atsargų. Todėl jau kone tapo tradicija, kad į Šakius paimti kraujo iš neatlygintinų donorų kelis kartus per metus užsuka VŠĮ „Nacionalinis kraujo centras“ darbuotojai.

Anot Šakių rajono visuomenės sveikatos biuro jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatorės Akvilės Mirauskaitės, mūsų rajone jau nusistovėjo tvarka, kad kraujo centro darbuotojai atvyksta arba į viešuosius visuomeninius renginius, arba į Atvirą Šakių jaunimo centrą. Kaip parodė praktika, į jaunimo centrą susirenka daugiau žmonių negu į Visuomenės sveikatos biuro patalpas. Dėl šios priežasties rugpjūčio 14 d. į jaunimo erdvei skirtas patalpas vėl rinkosi Šakių rajono gyventojai, panorę laisva valia paaukoti kraujo.

Pasak A. Mirauskaitės, rajone turi atsirasti bent 20 žmonių, kurie užsiregistruoja iš anksto, kad ji galėtų pasikviesti centro darbuotojus atvykti į Šakius. Tą dieną į centrą atėjo 38 gyventojai, panorę tapti donorais, tačiau po patikrinimo kraują galėjo duoti tik 30 žmonių.

Norintiems tapti kraujo donorais tereikia tik geros valios ir turėti su savimi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei būti pailsėjusiems ir gerai jaustis. Be to, negalima būti išalkusiems ir ištroškusiems, taip pat svarbu sverti ne mažiau negu 50 kg. Kiekvienas žmogus kraujo gali duoti keturis kartus per metus.

Iš anksto užsiregistravusi, antradienį pirmą kartą duoti kraujo atėjo ir gimnazistė Ieva. Ją paskatino gražus klasės draugės, kuri kraujo dovanojo jau anksčiau, pavyzdys. Sužavėta kilnaus draugės žingsnio, Ieva taip pat ryžosi užsukti į Atvirą Šakių jaunimo centrą padovanoti kraujo, tačiau merginos svoris pasirodė per mažas ir donore tapti ji negalėjo.

Tačiau tokių kaip Ievos atvejų pasitaiko retai – dažniausiai kraujo donorai ateina ne pirmą kartą ir yra beveik šimtu procentų tikri dėl savo sveikatos būklės, todėl juos galima pavadinti tikrais kraujo donorystės asais. Kaip sako A. Mirauskaitė, nuolatiniai donorai neretai atsiveda ir naujokų iš savo artimos aplinkos, dažniausiai donorystės iniciatyvos imasi jauni žmonės.

 Tarp naujų donorų buvo ir gimnazistė Guoda, kuri atėjo duoti kraujo vedama grynai humaniškų paskatų. Savo tikslą įgyvendinti jai pavyko, nes mergina atitiko visus kraujo donorui keliamus reikalavimus.

Kad visuomenėje nebūtų primirštas faktas, jog mūsų sveikatos įstaigoms nuolat trūksta skirtingų grupių kraujo, į rajoną VŠĮ „Nacionalinis kraujo centras“ darbuotojai atvyksta reguliariai. Pastarajį kartą jie lankėsi birželio 23 d., kai Šakiuose vyko zanavykų susibūrimas. Šventės pasirenkamos todėl, kad manoma, jog per šventes pritraukti gyventojus duoti kraujo yra lengviau.

Nors donorystė šiandien nėra atlygintina ir žmonės kraują aukoja be užmokesčio, VŠĮ „Nacionalinis kraujo centras“ medikai visada turi paruošę donorams ne tik jiems priklausančio gėrimo bei gardėsį, bet ir mažas padėkos dovanėles. Šį kartą donorai galėjo rinktis vieną iš Hermanno Hessės knygelių – „Sidharą“ arba „Narcizą ir Auksaburnį“.

Kaip teigia VŠĮ „Nacionalinio kraujo centro“ donorų organizavimo grupės narė Aistė Gentilaitė, Šakiuose jų komandos visada laukia netikėtumai – kartais duoti kraujo ateina itin daug žmonių, kartais susirenka tik minimalus skaičius. Tačiau po Lietuvą kasdien keliaujantys darbuotojai pastebi, kad kiekvienas kraujo donoras yra svarbus, nes kasdien trūksta vis skirtingų grupių kraujo. Anot A. Gentilaitės, tą dieną, kai centro darbuotojai buvo Šakiuose, labiausiai šalyje trūko pirmos, arba vadinamosios nulinės, kraujo grupės.

Kaip mano specialistė, daugiausia žmonės netampa kraujo donorais dėl to, kad bijo užsikrėsti įvairiomis infekcijomis. Tačiau tai, anot centro darbuotojų, turint šiuolaikinę įrangą neįmanoma, nes visos medicinos priemonės – nuo adatėlės, kuria duriama į pirštą, iki kraujo surinkimo sistemos – yra sterilios ir naudojamos tik vieną kartą. Be to, dūrio vieta labai kruopščiai dezinfekuojama.

Lietuvos ir kitų šalių ilgametė patirtis rodo, kad nuolatinė kraujo donorystė neturi neigiamos įtakos donorų sveikatai.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos