Sausio mėnesį spustelėjus šalčiams, ne vienas šakietis su baime laukia sąskaitos už buto šildymą. Akivaizdu, kad sausį gyventojai suvartojo daugiau šilumos nei praėjusių metų gruodį. Apie tai, nuo ko priklauso šilumos kaina ir nevienodas tos pačios kvadratūros butų  mokestis už šildymą, teiravomės UAB „Šakių šilumos tinklai“ generalinio direktoriaus Laimučio Kasparavičiaus.

 

 

 

Pasak UAB „Šakių šilumos tinklai“ generalinio direktoriaus, teiginys, jog atšalus orams, kils ir šildymo kainos, absoliučiai neteisingas. Šilumos kaina priklauso ne nuo šalčio, o nuo kuro kainos, kurį kūrenant gaminama šiluma. „Atšalus orams kyla ne šilumos kaina, bet didėja jos suvartojimas, - tvirtino L.Kasparavičius. – Tik šilumos suvartojimas dažniausiai priklauso ne nuo šilumos tiekėjo, o nuo šilumos vartotojų ir atskiruose namuose jis labai skiriasi.“ Tai daugiausiai priklauso nuo gyventojų požiūrio į šilumos taupymą, namo sandarumo (jo šiluminės varžos) ir kitų faktorių, kuriems šilumos tiekėjas gali turėti labai mažą įtaką. Generalinio direktoriaus teigimu, daugiausiai šilumos suvartoja nedideli mediniai namai, turintys labai mažą šiluminę varžą. Jeigu per praėjusių metų gruodžio mėnesį S. Banaičio g. 12, J. Basanavičiaus g. 4, Bažnyčios g. 13, V. Kudirkos g. 39, S. Banaičio g. 4, Gimnazijos  g. 34 suvartojo po 19,97 – 21,56 kWh/m2 šilumos, tai V. Kudirkos g. 94, Kęstučio g. 4, V. Kudirkos g. 37 ir 47, Šaulių g. 8, 10, 12, 18 per tą patį laikotarpį suvartojo net po 48,07 – 32,76 kWh/m2 arba dvigubai daugiau nei anksčiau minėtieji. „Tad šių namų gyventojai turės mokėti už šilumą apie 2 kartus daugiau, esant tai pačiai šilumos kainai, - teigė L.Kasparavičius. -  Tai labai svarbu žinoti, nes daugelis brangiai už šilumą mokančių gyventojų visą bėdą suverčia šilumos tiekėjui, kuris mažai kuo gali jiems pagelbėti. Didelis šilumos suvartojimas pastate labai priklauso ne tik nuo pastato būklės, bet nuo jame gyvenančių šilumos vartotojų sąžinės.“

Šakių mieste yra vienintelis gyvenamasis namas, pastatytas pagal naujausias technologijas, apskaitantis šilumos suvartojimą kiekviename bute ir leidžiantis šilumą reguliuotis pačiam šilumos vartotojui. Tai socialinės paskirties namas, esantis Kęstučio g. 21. „Paanalizavus šilumos suvartojimą šiame name per gruodžio mėnesį matosi, kad skirtumai tarp atskirų butų sudaro net 2 kartus, - tvirtino Šilumos tinklų vadovas. -  Jeigu 6, 8, 9, 20 ir 23 butuose šilumos suvartota per šį laikotarpį po 16,679 – 17,413 kWh/m2, tai 1, 4, 10, 12, 13 ir 15 butuose šilumos suvartota net po 30,203 – 37,051 kWh/m2. Esant tai pačiai šilumos kainai, šie  butai už šilumą turės mokėti apie 2 kartus daugiau.“  Paanalizavus, kodėl esant toms pačioms sąlygoms, kai kurie butai suvartoja net 2 kartus daugiau šilumos už kitus, galima daryti vienareikšmę išvadą, kad juos gadina gaunamos kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį. L.Kasparavičiaus teigimu, visi be išimties daug šilumos suvartojantys butai gauna kompensacijas - iš 11 šeimų, gaunančių kompensacijas, tik 3 šeimos šildėsi padoriai, palyginus, nedaug jos pereikvodami. „Pritariu naujosios Vyriausybės nuomonei, kad tų namų šilumos vartotojams, kurie nesutiks, kad jų namas būtų renovuojamas, būtų neskiriama kompensacija už šildymą ir karštą vandenį, - kalbėjo jis. - Kęstučio g. 21 gyvenamojo namo kai kurių butų pavyzdžiai rodo, jog būsto renovacija sudaro didžiules galimybes šilumos taupymui. Jeigu nemažai butų, esant pakankamai šaltam gruodžiui, suvartojo tik 16-17 kWh/m2, reiškia namo konstrukcijos ir jo šiluminė varža sudaro galimybes pakankamai mažam šilumos suvartojimui.“ Generalinio direktoriaus manymu, daugiabučių renovacija, pertvarkant  šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemas bei apšiltinant izoliacinėmis medžiagomis, yra pagrindinė priemonė mažinti šilumos suvartojimą name, o tuo pačiu ir mokesčius už šilumą.