Seniūnų pasitarime, dalyvaujant savivaldybės, skyrių vadovams, gvildentos temos dėl skelbimų lentų būklės seniūnijose, kelių gerinimo, kalbėta civilinės saugos ir kitais klausimais. 

Į pasitarimą atvykęs savivaldybės tarybos narys Romas Pukinskas prašė seniūnų susižiūrėti seniūnijose esančias skelbimų lentas, mat, tarybos nario tvirtinimu, jos nedidelės, netalpios, todėl dažniausiai rinkimų metu visų norinčių politikų plakatai netelpa, tad plakatai draskomi ar klijuojami vieni ant kitų. Tarybos narys pagyrė Griškabūdžio seniūną Saulių Naumavičių, kuris įrengęs skelbimų lentas iš medžio, jose ir informacijos talpinama daugiau. Anot R. Pukinsko, štai Šakiuose prie naujai įrengtų miesto centre skelbimo lentų rinkiminę medžiagą prie skelbimų lentos skardos pritvirtinti galima tik lipnia juosta, kuri vėliau atsiklijuoja ir draikosi. 

„Dažniausiai skelbimų lentas rasi prie parduotuvės, sodų bendrijose. Tačiau neaišku, iš ko pareikalauti atsakomybės už tos lentos turinį. Pirmiausiai pačios partijos elgiasi neatsakingai, užklijuoja ant konkurentų savo plakatus arba konkurentų visai nudrasko. Ir apskritai skelbimų lentoms reikia priežiūros. Kartkartėmis nuvalyti, atnaujinti“, – kalbėjo R. Pukinskas.

Į tokį pasisakymą replikavo Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis: „Pasibaigę rinkimai, o pretendentų nuotraukos kabo dar du, tris mėnesius, kas jas turi nuimti? Aš tai galvoju – kas jas pakabino, tas turi ir nuimti.“

R. Pukinsko įsitikinimu, pasibaigus rinkimų kampanijai būtų korektiška rinkimų medžiagą nusiimti patiems politikams. 

Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Pilypaitytė seniūnams priminė, kad atsitikus kokiai nelaimei, pavyzdžiui, asmenims, nukentėjusiems nuo gaisro, yra skiriama vienkartinė socialinė parama, tad namo savininkas turi kreiptis į seniūniją su prašymu. Žvirgždaičių seniūnė Giedrė Snudaitienė vedėjos teiravosi, kaip žmonėms nuvykti paskirtu laiku atsiimti iš „Maisto banko“ maisto davinių, jeigu nėra žmogui su kuo į Šakius nuvažiuoti. D. Pilypaitytė patikslino: asmuo pats turi pasirūpinti, kaip nuvykti, tačiau maisto davinį gali atsiimti kitu laiku. 

Nuotoliu prie seniūnų pasitarimo prisijungęs Ūkio ir investicijų skyriaus vedėjas Martynas Remeikis informavo, kad medžių šalinimo klausimais turėtų kreiptis į naują skyriaus darbuotoją Rasitą Staugaitienę.

„Parengėm Kelių priežiūros ir plėtros programos 2024–2026 m. objektų sąrašą, kurį dar tvirtins taryba, nė viena gatvė nebuvo išbraukta iš objektų sąrašo, nors šių metų objektams pabaigti dar trūksta apie 1 mln. eurų. Yra numatyti pinigai druskos tirpalui, skirtam žvyrkelių laistymui, nusimatėm 30 tūkst. eurų, pasižiūrėsim, kaip seksis. Žinau, kad reikia ir takų apšvietimo. Tikrai niekas nėra pamiršta, kas numatyta“, – kalbėjo M. Remeikis. 

Pasitarime dalyvavęs meras Raimondas Januševičius pasidžiaugė neseniai startavusia ir pasiteisinusia programa, kuomet ūkininkai ir juridiniai asmenys gali savo lėšomis prisidėti gerinant kelio, vedančio į jų ūkį ar įmonę, būklę. Šiuo metu yra pateikti šeši prašymai.

Daug klausimų seniūnai turėjo Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje neseniai pradėjusiam dirbti specialistui Remigijui Dumčiui. Slavikų seniūno Redo Juškaičio teigimu, dėl apleistų pastatų jie surenka medžiagą ir siunčia Mokesčių inspekcijai, tačiau, pasak seniūno, nėra jokio atgalinio ryšio.

„Neaišku, ar tas pastato savininkas informuotas. Tas pastatas kaip griuvo, taip ir griūva, konkrečiai – mūsų seniūnijoje stovinti parduotuvė“, – dėstė seniūnas.

Problemą dėl apleisto pastato kėlė ir Barzdų seniūnė Jurgita Didžiulienė, tvirtindama, kad jau daug metų surašo aktą, bet viskas tuo ir pasibaigia. 

R. Dumčius patikino, kad jei yra pastato savininkas, jis nuo administracinės nuobaudos neišsisuks. Taip pat paaiškino, kad dėl vežant apvaliąją medieną sugadintų miško keliukų kontrolę vykdo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, tad rekomendavo seniūnams pažeidimus fiksuoti ir medžiagą tiesiogiai siųsti minėtai kontrolės įstaigai. Vicemeras E. Peleckis dar kartą priminė, kad miško vežėjai turi informuoti seniūnus tam tikru laikotarpiu apie numatomą išvežti medieną, jos sandėliavimo vietą. R. Dumčius pridūrė, kad kol kas aiškinasi, kokiais norminiais aktais remiantis ir kokias nuobaudas už pažeidimus gali skirti savivaldybė, o kokias – kitos atsakingos institucijos.

Pasitarimo metu savivaldybės parengties pareigūnas Ričardas Stepaitis seniūnus informavo apie jų funkcijas mobilizacijos ir karo padėties metu. Seniūnai svarstė, kad būtinos evakuacijos pratybos, taip pat pageidavo, kad parengties pareigūnas galėtų susitikti su seniūnijų gyventojais bei aptarti priedangų būklę ir su jomis susijusius klausimus. 

Daug įvairių klausimų aptarta ir su Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro atstovais, o Klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Saulius Šimonėlis informavo, kad nors seniūnai taupydami stengiasi atliekas kuo geriau išrūšiuoti, tačiau atlikta morfologija parodė, kad tik 40 proc. atliekų mūsų savivaldybėje prie kapinių išrūšiuota tinkamai. Ypač daug pakuočių konteineriuose rasta tekstilės, tai yra dirbtinių gėlių, kurios turėtų patekti į mišrių atliekų konteinerius. Vežėjas, anot svečio, atidaręs konteinerį ir pamatęs, kad jame netinkamos atliekos, tokio konteinerio gali apskritai neaptarnauti. Ir tai galioja ir individualių sklypų savininkams.