Nuolat brangstant gamtinėms dujoms, malkų pirkėjų kasmet vis daugėja. Nemažai privačių namų savininkų, turinčių kieto kuro katilus, žiemą naudoja kombinuotą šildymo būdą. Be pagrindinio kuro - malkų, papildomai naudoja ir anglis bei pjuvenų ar durpių briketus.

 

Lietuvoje malkų kainos jau keletą metų išlieka gana stabilios. Šiemet tiek dvimetriais parduodamų, tiek trinkomis supjautų ar sukapotų malkų kainos mūsų rajone taip pat liko panašios, kaip ir pernai. Stropūs šeimininkai paprastai kuru rūpinasi pavasarį, tačiau tie, kurie dėl įvairių priežasčių to dar nespėjo padaryti, malkų (sausų ir sukapotų) gali nusipirkti visus metus.

 Šakių miškų urėdija per metus paruošia ir miško sandėliuose parduoda apie 24 tūkst. m3 malkinės medienos, iš to kiekio 11 tūkst. m3 parduodama mažmeninėje prekyboje. Dar 6 tūkst. m3 malkinės medienos parduodama nenukirstu mišku,-  rajono gyventojai malkas gaminasi patys. „Malkinės medienos kainos keičiamos ne dažniau kaip kartą per mėnesį, atsižvelgiant į didmeninės prekybos apvaliąja mediena kainas. Bet paprastai malkų kaina keičiama ne dažniau kaip kartą per pusę metų,“- sakė Šakių miškų urėdijos vyriausiasis inžinierius Gintaras Bacevičius. Malkų kainų pokyčiai, lyginant su praėjusiais metais, gana nedideli. Šiuo metu uosio, ąžuolo, skroblo, beržo kainos miško sandėlyje - 139 Lt/m3 ( su PVM), juodalksninės ir pušinės malkos – apie 103 Lt/m3 ( su PVM), eglė, drebulė, blindė – 90 Lt/m3 ( su PVM). Kainos pateiktos be pakrovimo ir kitų išlaidų. Šakių  miškų urėdija pardavinėja malkinę medieną tik 2- 3 m ilgio sortimentais, - pjovimo, skaldymo bei džiovinimo paslaugų neteikia.

Rajone malkine mediena gana aktyviai prekiauja privačių miškų savininkai bei malkinės medienos perpardavinėtojai, kurie perka ją iš miškų urėdijos. Pastarieji pirkėjams siūlo ir gana daug bei įvairių paslaugų,- jie medieną pristato į namus, rąstus supjauna pageidaujamo dydžio trinkomis arba į vietą atveža jau suskaldytas malkas. Žinoma, už pervežimą, supjovimą, malkų sukirtimą tenka papildomai mokėti.

 

Rajono gyventojai, skelbimuose ieškantys pigesnių malkų, turėtų būti atidūs. Jeigu Šakių urėdija skelbia apvaliosios ir malkinės medienos kainas litais už kietmetrį (m3 ), tai privatininkai ir įmonės, prekiaujančios malkine mediena, laikraščiuose spausdinamuose skelbimuose nurodo kainas litais  už erdmetrį. Taigi, vienas erdmetris yra 0,65 kietmetrio. Perkantiems malkas reiktų pirmiausia atlikti kelis paprastus aritmetinius veiksnius ir palyginti kainas. Šiuo metu privatūs malkinės medienos gamintojai beržines malkas pardavinėja po 90 Lt, juodalksnio – po 80 Lt, eglines ir pušines malkas parduoda maždaug po 70 Lt už vieną erdmetrį. Jei pirkėjas pageidauja, kad malkas jam pristatytų į vietą jau suskaldytas, malkų erdmetrio kaina išauga dar 20 litų. Dažniausiai gyventojai perka bent po 10 erdmetrių, nes maždaug toks kiekis telpa į vieną sunkvežimį. Kaip pastebi Šakių miškų urėdijos vyriausiasis inžinierius G.Bacevičius, malkų kaina pirmiausia priklauso nuo jų kaitrumo. Aukštesnės kaitrumo klasės malkos brangesnės, nes jos degdamos išskiria didesnį šilumos kiekį ir jų reikia mažiau. Yra trys malkų kaitrumo grupės. Pirmajai, aukščiausiajai, priskiriamas ąžuolas, beržas, uosis ir kiti kietieji lapuočiai (guoba, skroblas, vinkšna). Antroji kaitrumo grupė – juodalksnis, pušis, blin-dė. Trečioji – drebulė, baltalksnis, tuopa, eglė. Kokias malkas rinktis savo būstų apšildymui, yra ne skonio ar mados reikalas. Pirmiausia būtina atsižvelgti į tai, koks yra naudojamas šildymo katilas, o gal namuose bus kūrenamas židinys ar senoviška krosnis. Kiekvienu atveju reikėtų rinktis tam tikrą malkų rūšį. Džiovintų malkų drėgnumo koeficientas neturėtų viršyti 20 proc., o tai atitinka maždaug 18-24 mėnesius džiovintos malkos, apsaugotos nuo lietaus ir laikomos ventiliuojamose patalpose. Tokios malkos gerai dega, todėl pasiekiamas puikus šiluminis efektas. Kūrenant sausomis malkomis neišsiskiria smala ir vandens garai, neužteršiamos degimo kameros ir dūmtraukiai.