Nuo kritikos dėl gramatinių klaidų iki projekto rašymo vingrybių – visko išgirdo neįgaliųjų organizacijų atstovai atėję sužinoti apie projektų rašymą.

 

 

Kaip žinia, Europos Sąjungos projektai padeda daugeliui organizacijų vystyti veiklą, ne išimtis ir neįgaliųjų organizacijos. Norint tinkamai įsisavinti lėšas tenka praeiti nemažą biurokratinį aplinkkelį.

„Kas vyrauja jūsų projektuose? Tai atmestinumas,- mokymus pradėjo administracijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Damijonaitis. - Rašoma iš lubų, nenusileidžiama ant žemės. Nereikia rašyti to, kas, matote, visiškai nereikšminga.

Tos beletristikos, tų didelių aprašymų, na tikrai, jų nelabai reikia. Ir skaityti daug reikia mums, ir, kitas dalykas, labai sunku toje didelėje aprašymo dalyje pagauti ir suvokti pačią esmę. Tai vienas dalykas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį. Aš jau nešneku apie tai, kad mes randame didelių gramatinių klaidų ir visa kita. Aš suprantu, jums galbūt sudėtinga. Tie, kurie rašo projektus, jie yra ne specialistai. Būna visko.“

A. Damijonaitis pastebėjo, kad į projektus prirašoma visko daug. Dėl to išsipučia finansai, tampa sunku įsitekti į sąmatas. „Kai reikia mums vertinti, nežinome, nuo kurios dalies pradėti mažinti: kaip mažinti, kuri ta veika jums yra pagrindinė, kuri šiek tiek papūsta? Tada vertindami mes galime padaryti klaidų. Kai kas būna parašyta tiesiog nerealiai“,- nevyniojo žodžių į vatą vertintojas.

Pasak Šakių rajono neįgaliųjų draugijos vadovo Sauliaus Rakausko, „išpūtimas įaugęs į kraują“, nes anksčiau parašytas projektas keliaudavo per kelias instancijas ir tai nulemdavo, jog būdavo daug beletristikos. Vadovas padėkojo savavaldybei: „Mes esame patenkinti. Darote, ką galite, dalinate, nei vieni nesame nuskriausti.“

Pernai neįgaliųjų projektams buvo skirta 217 tūkts. litų, kokia suma bus šiemet – neaišku. Be vienos problemos, kad projektuose įvardinama per daug veiklų, yra kita - projektų dalyvių skaičiaus didėjimas.

Pernai prisijungė sporto klubas „Audra“, šiemet jungiasi sergančiųjų diabetu klubas „Linelis“. „Organizacijų daugėja, vadinasi, pinigų mažėja“,- pastebėjo socialinių paslaugų koordinatorė Virginija Ratkevičienė. „Visa tą krepšį turi pasidalinti“,- teigė specialistai.

Šią problemą padėtų išspręsti projektų reikalavimuose numatyta galimybė jungtis kelioms smulkioms organizacijoms ir rašyti vieną projektą. Tačiau akivaizdu, kad tokiam žingsniui mūsų neįgalieji dar nepasiruošę. Panaši situacija yra ir kaimyniniame Vilkaviškio rajone. „Tai jau tikrai taip ir „bus“. Akis išsikabins“,- į naująsias pataisas replikavo Vilkaviškio neįgaliųjų sąjungos pirmininkė Vita Zmitrevičienė.

Panašu, kad organizacijoms patinka gyvuoti atskirai. Už šią galimybę savivaldybei dėkojo ir S.Rakauskas, kuris teigė, kad kaimyniniuose rajonuose niekas su įvairių panašaus pobūdžio organizacijų gyvavimu nesitaiksto: „Jurbarke esu stebėtojas, tai, kai pasišneku su kitomis respublikos draugijomis, matau, kad daugelyje savivaldybių niekam nerūpi – Neįgaliųjų draugija, ar Žmonių su negalia sąjunga – visiems tas pats. Tad pas mus situacija puiki, mes galime atskirai gyvuoti.“

Daugelis projektų skiriama paslaugoms, tai vertinama teigiamai, ypač paslaugos į namus. Paslaugos neįgaliesiems skirtuose projektuose bus skatinamos ir ateityje. Projektų prioritetas – neįgaliųjų savarankiškumas. „Kiek tai įmanoma. Mes į tai šiemet kreipsime rimtą dėmesį. Mūsų visų darbas vienas – kad padėtume žmonėms su negalia. Turite pajausti tas vietas, kurios labiausiai reikalingos organizacijos nariams“,- akcentavo A. Damijonaitis.

V. Ratkevičienė teigė, jog projektų prioritetas – išmokyti neįgaliuosius valdyti ligą ir negalią, išmokyti orientuotis ir judėti erdvėje, naudoti techninės pagalbos priemonėmis, spręsti dėl negalios kylančias psichologines problemas, mokytis sveikai gyventi bei apsitarnauti patiems. Pasak specialistės, neužtenka vien atnešti ir paduoti, neįgalusis turi mokėti gyventi pats. „Atkreipkime dėmesį į tai, kad reikia išmokyti juos apsitarnauti. Reikia jais pasirūpinti šeimoje ir visuomeniniame gyvenime, bet tai nereiškia, kad reikia rūpintis už juos, kažką daryti vietoje jų. Buityje taip pat – turi būti sąlygos, kad neįgalieji galėtų patys būti atsakingi už save. Į tai reikėtų atsižvelgti rašant projektus. Tarkim, suorganizuojate konferenciją. Paslaugos gavėjų skaičius labai išauga, bet pati paslauga nėra tokia vertinga, negu būtų suteikta namuose“,- kalbėjo socialinių paslaugų koordinatorė.

Nuo šių metų projektus bus galima rašyti ir vienkartiniams renginiams, kurie turės būti pateikti kaip nuolatinių paslaugų dalis ar rezultatas. „Jokiu būdu nefinansuojamos kelionės, ekskursijos ir panašiai. Važiuokit, tačiau neapmokėkit iš šitų pinigų“,- aiškino V. Ratkevičienė.

Neįgaliųjų atstovai pastebėjo, kad yra žmonių, kurie apsitarnauti patys jau nebegali, o jais pasirūpinti nėra kam, tad dažnai, rašant projektus tenka po asistento paslauga „paslėpti“ priežiūrą namuose. Projekte nėra numatyta ir transporto paslaugos, bet yra tokių, kuriems jos reikia. „Ir niekur nedingsti, suteiki ją. Ir taip, šnekant atvirai, mes imame ir apsimeluojame“,- teigė V. Zmitrevičienė. A. Damijonaitis pritarė šiai specialistei: „Jei viskas gražiai suguldyta, nekrenta į akis, tai nelabai čia mes į tai kreipiam dėmesį.“ V. Zmitrevičienė pastebėjo, jog suteikusi daugiau paslaugų, nei numatyta projekte, nors ir už tuos pačius pinigus, ji „gavo per galvą“: „Turėjau rašyti pasiaiškinimą, kodėl aš taip padariau. Aš nežinau, kaip jūsų rajone yra, gal pas jus kitaip. Bet jei mes suteikėm paslaugą ne keturiasdešimčiai žmonių, kaip buvo numatyta, o keturiasdešimt keturiems, viskas, jau mes rodyti negalime. Nors papildomai pinigų tikrai neprašome, ir tikrai jų negauname. Atsiduri tokiame užburtame rate, kad kartais nežinai, kaip iš jo krapštytis.“

Moteris pastebėjo, kad rašant projektus daugelis išsipučia sau atlyginimus: „Būkime biedni, bet teisingi. Neišsididinkim, nes tikrai negalime gauti tiek, kiek mes norime. Nežinau, kaip pas jus, bet mes minimumo negauname.“ Šakių rajono atstovai sutiko, kad ši pastaba aktuali ir mūsų kraštui. Neįgaliųjų organizacijų pirmininkai pagal įstatus dirba visuomeniniais pagrindais ir atlyginimą gauna kaip projektų vykdytojai.

Tikslinius sąrašus neįgaliųjų atstovai taip pat pavadino „visiška nesąmone“. „Kaip aš galiu parašyti, kad po pusės metų ateis Antanas ir paprašys mane jį pavežti?“- stebėjosi S. Rakauskas.