Kraštiečio trenerio linkėjimai iš Čikagos – ir mokytojai Dangirai

Iš Šakių kilęs Rokas Kasparavičius sostinėje ugdo jaunąją krepšininkų kartą, turi sukaupęs 14-os metų trenerio patirtį.

Jaunuosius talentus ugdantis „Sostinės krepšinio mokyklos“ treneris Rokas Kasparavičius šiuo metu vieši Čikagoje. Ir tai ne pirma jo kelionė už Atlanto. Bet gimtuosiuose Šakiuose Vilniuje gyvenantis ir dirbantis kraštietis, žinoma, lankosi kur kas dažniau. „Esu tikras šakietis“, – mušasi į krūtinę Rokas, iš tolimosios Čikagos mojuodamas ir savo „Varpo“ mokyklos mokytojams, pirmiausia – auklėtojai Dangirai.

Birželio 5-ąją prasidėjusi kelionė pilna sportinių bei pažintinių renginių, kasdien trunkančių iki vėlumos. Bet Rokas ištaiko kelias laisvas minutes papasakoti apie ją „Draugui“ – pasidalinti savo paties ir vaikinų komandos įspūdžiais iš krepšinio šalimi tituluojamos Amerikos.

„Kelionėje sudaryta jungtinė vaikinų, gimusių 2009–2007 metais, komanda. Dauguma jų sportuoja „Sostinės krepšinio mokykloje“, yra vaikinas iš Jurbarko, taip pat iš Marijampolės. Pagrindinis kelionės tikslas – pažintis su JAV: su Amerikos moksleivių krepšiniu, šios šalies kultūra, susitikimai su Amerikos lietuvių bendruomene, įsimintinų vietų lankymas“, – pasakoja R. Kasparavičius.

Komandos feisbuko paskyra mirga įspūdingomis kelionės nuotraukomis. Vaikinai pozuoja krepšinio aikštelėje su kolegomis amerikiečiais, prie Čikagos simboliu vadinamos „pupelės“ – „Cloud Gate“ skulptūros „Millennium“ parke, dangoraižių fone, valgydami amerikietiškas picas. Taip pat dalijasi rungtynių įspūdžiais, kurie, panašu, jiems patys reikšmingiausi.

cikaga krepsinisLankantis Čikagoje būtina įsiamžinti prie „pupelės“, kone labiausiai atpažįstamo jos simbolio. „Sporto dievai“ nuotr.

„Iš pradžių turėjome iššūkių dėl prasto miego pasikeitus laiko juostai, nuovargio, susižaidimo kartu stokos, – apie pirmosios kelionės dalies, per kurią sužaistos ketverios rungtynės, pasiekimus pasakoja treneris. – Pirmąją dieną teko žaisti prieš „Lituanicos“ komandą, kuri sudaryta 10–12 klasių Amerikos lietuvių vaikinų pagrindu, antrąją – prieš „Montini Catholic High School“ komandą. Abi šias rungtynes pralaimėjome, varžovai buvo ir vyresni, ir kartu žaidę, ir, be abejo, geresnės fizinės formos. Trečiąją dieną dalyvavome mini turnyre, sužaidėme dvejas rungtynes, kuriose pasiekėme dvi pergales. Patiko, kad vaikinai net ir pralaimėtose rungtynėse buvo labai kovingi, palaikantys vienas kitą, nors dar ir neturėjo laiko vienas kito gerai pažinti. Tikrai pavyko sulipdyti gerą kolektyvą, kas labai džiugina.“

Po įtemptų rungtynių, nusišluosčius krepšinio aikštelėje išlietą prakaitą, – į pramogomis viliojantį megapolį. Jaunųjų Lietuvos krepšininkų aplankytų vietų sąrašas taip pat įspūdingas.

„Vienas kelionės tikslų – aplankyti įvairias vietas bei papramogauti. Vaikinai jau spėjo apžiūrėti miesto centrą ir priemiesčius, Mičigano ežerą, lankėsi „Industry and Science“ muziejuje. Taip pat „Chicago Sky“ (WNBA) rungtynėse „United Centre“ arenoje, Lietuvių bendruomenės centre Lemonte. Dar nemažai krepšinio ir pramogų laukia antroje kelionės pusėje“, – sako Rokas.

Treneris džiaugiasi, kad jo auklėtiniai iš arti pamatė kitokį – amerikietiškąjį krepšinį ir, susidūrę su juo aikštelėje, nesutriko, žinojo, kokį atsaką duoti varžovams.

„Krepšinio prasme vaikinai iškart pastebėjo kitokias tendencijas – labai fizišką ir atletišką propaguojamą krepšinį su daug leidžiamo kontakto, pamatė tam tikrus taisyklių skirtumus. Sakyčiau, po pirmųjų rungtynių gana gerai prisitaikė ir stengėsi nenusileisti kontaktu“, – giria savo auklėtinius Rokas.

rokas kasparevicius2Žaisdami su amerikiečiais lietuviai turėjo progą išbandyti kitokias krepšinio tendencijas – labai atletišką, kontaktinį žaidimą, tam tikrus taisyklių skirtumus. „Sporto dievai“ nuotr.

Iš įspūdžių, patiriamų už aikštelės ribų, jis išskiria neįprastus tos šalies mastelius – jų dydį, stebinantį kiekviename žingsnyje.

„Ar tai būtų automobiliai, kelių plotis, pastatų aukštis, atstumai tarp kiekvieno objekto įveikiami tik automobiliu – pavalgyti, nuvykti į salę ar į centrą, ar į pramogą tenka skirti 30–60 minučių, tad tikra amerikietiška patirtis – nemažai laiko praleisto ir automobilyje. Verta paminėti, kad šiuo metu Čikagą kankina cikados – vabzdžiai, kurių čia nebuvo 17 metų – kurių yra labai daug ir jausmas, lyg būtume kažkur Graikijoje gamtoje, o ne mieste“, – pasakoja jis.

Tiesa, milžiniški Amerikos atstumai, diktuojantys intensyvų tos šalies gyvenimo būdą, Rokui nėra naujiena. Prieš šešerius metus Čikagoje jis lankėsi su savo treniruojama 2004 metų gimimo vaikinų komanda, tuomet teko rungtyniauti su „Lituanicos“ komanda ir jos žvaigžde Matu Buzeliu.

Dar anksčiau yra tekę lydėti keturis jaunuosius krepšininkus – du vaikinus ir dvi merginas – į Vašingtoną. Džiugina tai, kad abi merginos tapo profesionaliomis krepšininkėmis, viena iki šiol yra tarp Lietuvos moterų rinktinės lyderių.

Paprašytas plačiau papasakoti apie save, R. Kasparavičius pradeda nuo savo šaknų: „Esu tikras šakietis, gimiau ir augau Šakiuose, baigiau „Varpo“ vidurinę mokyklą 2006 metais. Linkėjimai visiems mokytojams ir auklėtojai Dangirai! Tėvai, sesuo ir kiti giminaičiai gyvena Šakiuose, tad esu neretas svečias ir pats.“

Po mokyklos baigimo jis išvyko studijuoti į Vilnių, tuometiniame Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijo statybos inžinieriaus bakalauro laipsnį, bet iškart po to atsidavė savo aistrai – krepšiniui. Jis jau 14 metų dirba treneriu „Sostinės krepšinio mokyklos“, yra apsigynęs

VDU Sporto ir fizinio ugdymo magistro laipsnį.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Antra olimpiada be Lietuvos krepšinio rinktinės. Kaip vertinate?

klausimelis 07 12Edmundas iš Šakių:

Visi lietuviai krepšinį žiūri, tai ir aš stebėjau, bet įspūdžiai labai blogi, nuotaikos liūdnos. Neįsivaizduoju, kodėl yra taip, kaip yra, bet kaltinti žaidėjų neskubu. Anksčiau parsiveždavo medalius, dabar be nieko liekame – pagal mane paruošime spragos atsiranda. Kaip bebūtų, nors Lietuva ir nepateko, Olimpines žaidynes vis tiek žiūrėsiu. 

klausimelis 07 12 2

Nerijus iš Gelgaudiškio:

Olimpinio atrankos turnyro nežiūrėjau, neturėjau laiko, bet šiaip situacija seku. Liūdna, kad negavo kelialapio į Olimpines žaidynes. Jau antrąjį kartą nepatenkame, sunku vertinti, kas čia atsitiko, kokios to priežastys. Pats kadaise žaidžiau, bet mėgėjiškai, mokyklos laikais. Nors dabar ir nebežaidžiu, bet krepšinis man vis tiek yra numeris vienas – ne be reikalo vadinamas antra religija.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.