Lukšietė Regina Simokaitytė neranda ramybės nuo to laiko, kai atplėšė iš AB „Paštas“ gautą laišką. Per mėnesį iki 350 litų pajamų gaunančiai moteriai buvo pranešama, kad ji bendrovei skolinga pusantro tūkstančio litų.

 

 

Viskas prasidėjo tada, kai R. Simokaitytei iš AB „Paštas“ valstybė išpirko socialinį būstą. Apsigyvenusi jame moteris turėjo galimybę išsipirkti arba išsinuomoti ir bendrovei priklausiusius ūkinius pastatus. Kadangi pinigų išpirkimui neturėjo, ji pasirašė su AB „Paštas“ nuomos sutartį, kuria susitarė už kvadratinį metrą mokėti po 1 litą. Tačiau visa ši istorija baigėsi didelėmis skolomis ir tuo, kad iš viso nuomojamo turto moteris tenaudoja vieną garažą, kuriame laiko malkas.

Moteris išsinuomojo net 40 kvadratinių metrų AB „Paštas“ priklausančių ūkinių pastatų, kuriuos sudaro garažas, malkinė ir tualetas. Už kiekvieną kvadratinį metrą ji mokėjo po litą per mėnesį. Ar jai reikėjo išsinuomoti visą šį plotą? „Va Jėzau Marija, ką aš žinau... Pasakė, nuomokis visą, tai ir nuomojuosi, nei aš čia suprantu, nei žinau. Kaip valdžia liepė, taip darau. Man tai nereikia tiek, bet ką darysi“,- kalbėjo R. Simokaitytė. Kadangi jos pačios poreikiams toks plotas gerokai per didelis, tad R. Simokaitytė dosniai užleido vietą ir greta savo malkas priglaudė kaimynas, taip pat gyvenantis socialiniame būste.

Negana to, ant moters nuomojamo tualeto durų kabo spyna ir moteris negali į jį patekti, mat jį savo nuosavybe laikė ir visada juo naudojosi kaimynystėje gyvenusi buvusi pašto viršininkė, o dabar jos palikimo reikalus tvarkanti duktė. Bet nelauktai užgriuvusios skolos šiandien slegia vienintelės R. Simokaitytės pečius. „Tikriausiai reikės paprašyti, kad man tą tualetą atrakintų, kad galėčiau juo naudotis, nes aš vis vien už jį moku nuomą. Nėra jis man labai reikalingas, nes turiu viduje, bet tai ką...“- svarstė moteris.

Kai tik iš pašalpų gyvenančiai moteriai atėjo raštas, kad yra susikaupusi pusantro tūkstančio litų skola už nemokėtą ūkinių pastatų nuomą, dar pagrasinta ir antstoliais, R. Simokaitytė dar tikėjosi, kad delspinigiai už nemokėtą nuomą bus nurašyti dėl jos prastos finansinės padėties. Tačiau pasigailėjimo iš jokių instancijų nesulaukė, nes visas paramas, kurios priklauso, gauna ir daugiau jai pinigų iš valstybės nepriklauso.

AB „Paštas“ Turto eksploatacijos skyriaus Kauno regiono grupės vadovas Romutis Simanavičius teigė, kad moteris norėjo nuomotis malkinę ir, nepaisant atėjusių skolų, nori nuomos sutartį tęsti. „Todėl mes susitarėme, kad iki 2016 metų kas mėnesį ji mokės skolą plius nuomą“,- pasakojo R. Simonavičius.

Paklausta, kodėl ignoravo iš AB „Paštas“ gaunamas sąskaitas, R. Simokaitytė teigė, kad jokių sąskaitų ji negaudavusi. „Aš vis nueidavau pas pašto viršininkę ir klausdavau, kaip man čia dabar sumokėti už nuomą, bet nei ji, nei aš nebūdavome gavę jokių sąskaitų. Dėl to sakydavome, kad dar reikia luktelėti. Kam mes mokėsim tuos pinigus, dangui ar orui? Taigi taip viskas ir tęsėsi, kol vieną dieną atėjo raginimas sumokėti tuos pusantro tūkstančio“,- pasakojo R. Simokaitytė. Skola susikaupė per trejus metus. „Gal ir dabar čia būtų visi tylėję, bet vienas gyventojas nusipirko šiame pastate patalpas, kiti išsinuomojo, tai viskas pakilo ir pasimatė“,- dėstė moteris.

„Kai sužinojau, tai pradėjau grąžinti, va neseniai išmokėjau 400 litų. Pasiskolinau biskį, o ką darysi. Tai va matote, kokie yra reikalai“,- konstatavo R. Simokaitytė.

R. Simanavičius teigė, kad, kaip buvo su sąskaitomis, šiandien tiksliai jau pasakyti sunku, mat moteris sutartį sudarinėjo tuo laiku, kai pašto struktūra buvo kita. „Po to paštas jungėsi ir liko penkios grupės. Tie žmonės, kurie kažkada dirbo Marijampolėje jau atleisti, daug kas pasikeitę, aš negalėčiau pasakyti, kur reikėtų ieškoti siūlo galo ir kodėl nebuvo siunčiamos sąskaitos“,- kalbėjo Kauno regiono grupės vadovas.
R. Simokaitytė teigia, kad iš 350 litų per mėnesį pragyventi nelengva, juolab, kad „sustreikavo“ ir sveikata – neseniai teko operuotis. Gerai, kad šalia glaudžiasi gyvenimo draugas, kuris taip pat gauna pašalpą. Gyvenimą palengvina tai, kad už socialinį būstą R. Simokaitytė nuomos nemoka, mat seniūnija skyrė nemažą pinigų sumą, kuri iki šiol dar yra neišnaudota. Pinigai buvo skirti kaip kompensacija, kadangi R. Simokaitytė buvo iškelta iš grąžinto būsto.

R. Simokaitytė gyvenime nėra daug dirbusi samdomo darbo – truputį tais laikais, kai gyveno Griškabūdyje, po to jai yra tekę dažyti automobilius.