Seimo primininkas buvo priimtas ne mero kabinete, o Plokščių mokykloje – daugiafunkciniame centre. Atrodo, kad modernūs kabinetai ir šiuolaikiškas funkcionalumas Seimo pirmininkui padarė reikiamą įspūdį. „O, tokioje vietoje galima būtų dirbti ir už dyką“,- pajuokavo V. Gedvilas, kurį po savo valdas vedžiojo centro direktorė Nijolė Bitinienė iš paskos skubant gausiai palydai. Susitikime be mero Juozo Bertašiaus dalyvavo Plokščių seniūnė L. Miliūnienė, UAB „Šakių vandenys“ atstovai, Plokščių-Kubilių, Voniškų žemės ūkio bendrovių vadovai Alvydas Miliūnas bei Henrikas Braškys, mokyklos bendruomenės, Darbo partijos Šakių skyriaus atstovai.

 

Plokščių ir Kubilių ŽŪB direktorius Alvydas Miliūnas kreipėsi į Seimo pirmininką domėdamasis, kaip paskirstomos didžiulės Europos Sąjungos lėšos, kurios galėtų būti skirtos kaimo vietovių keliams. Šie pinigai galimai nueina didmiesčių aplinkkeliams, kai tuo tarpu ūkiškuose rajonuose, atėjus derliaus dorojimo metui, kelių būklė tampa labai prasta ir žemdirbiams tenka išgirsti nemažai priekaištų dėl niokojamų kelių. „Iš Europos ateina pinigai žemės ūkiui. Pinigai kaimui turi būti ir skirti kaimui. Jei paimama 500 mln. eurų, tai jie turėtų būti nukreipti į kelius, kurie realiai kartais būna neišvažiuojami.  Atvirai pasakius, visoje Lietuvoje ši problema yra. Šiaip iš žemdirbių bus spaudimas, nes niekas nenorės pinigų atiduoti lengvai, todėl truputį galėtumėte užtarti žemdirbius..“,- į Seimo pirmininką kreipėsi A. Miliūnas. Jam pritarė ir Voniškių ŽŪB vadovas H. Braškys. „Nukreipiant tuos pinigus tikslingai per penkmetį būtų galima kelius neblogai aptvarkyti. Žvyrkeliai jau yra atsibodę iki gyvo kaulo, juolab, kad jie yra blogai prižiūrimi. Dukart pagreideriuojami. „Dreba“ mechanizatorius per dieną ir mes patys, vadovai, kai nuvažiuojame po kelis šimtus kilometrų žvyrkeliais laukus apžiūrėdami, tai namo grįžus dreba ir rankos, ir kojos. Jei lyja, sunkiai pravažiuojami. Kai vežame grūdus į sandėlius, prasikeikiame.,- kalbėjo H. Braškys.

Seimo pirmininkas tikino suprantąs kelių problemą, kuri jam išsakoma ne pirmoje savivaldybėje ir priminė, kad per dieną keliu turi pravažiuoti 300 mašinų, kad jam būtų skiriamos lėšos. „Dešimt kartų važiavom ratu ir vis tiek neištempiam iki tų trijų šimtų,- pajuokavo meras J. Bertašius. – Duok Dieve, sveikatos ir garbės Premjerui, kad jis varė į Vilkaviškį, kur jo rinkiminė apygarda, dėl to 70 proc. ir nubalsuoja už jį, kadangi asfaltuoti keliai. O mes tai buvome visą laiką lyg ir nuskriausti. Tai jūs persimeskit į mūsų pusę ir matysit kaip čia yra gera gyventi.“ Pagal kelių ilgį, palyginus su visa respublika, mūsų rajone yra mažai asfaltuotų kelių.

Išlydėdami Seimo pirmininką plokštiečiai  įteikė du prašymus: pabaigti asfaltuoti kelio atkarpą nuo Plokščių Kauno link ir surasti lėšų stadiono tvarkymui.

Iš Plokščių Seimo pirmininkas vyko į Šakių kultūros centrą, kur susitiko su jo vadovu Raimondu Januševičiumi ir rinkėjais. Kol į antro aukšto salę rinkosi žmonės, Kultūros centro fojė Seimo pirmininkas stabtelėjo trumpam pokalbiui apie rajono ir valstybės aktualijas. Seimo pirmininkas domėjosi, kiek Šakiuose yra bedarbių, kiek emigravusių, pasisakė už tai, kad nebūtų piktnaudžiauja socialinėmis pašalpomis, nors kartu teigė, kad socialinė apsauga yra būtina modernioje valstybėje. Čia buvo užduotas ir kitas svarbus klausimas – apie kultūros darbuotojų algas. Seimo primininkas Kultūros centro direktoriui teigė, kad dabartinis kultūros ministras daro viską, kad algos būtų pakeltos. „Matot, kaip dabar kultūros ministras „mušasi“ dėl jūsų. Sako, išeis iš darbo, jei kultūros darbuotojai negaus pinigų. Jis visur, kur ateitų „kalasi“. Ar politinėj taryboj, ar kur, plėšosi visuose lygiuose“,- pasakojo V. Gedvilas. „Prie ko mes privesti? Dirbdami darbą turime galvoti, kaip užsidirbti ne prasigyvenimui, o pragyvenimui“, - skundėsi Kultūros centro direktorius R. Januševičius.

Seimo pirmininkas teigė palaikantis kultūros darbuotojų streiką. „Teisingai jie daro, taigi demokratinė valstybė esam, reikia išsakyti savo nuomonę. Kaip jau minėjau, Šarūnas Birutis, kultūros ministras stengiasi, o kaip jam pasiseks – aš nežinau“,- svarstė Seimo pirmininkas.

 

Susitikęs su gyventojais V. Gedvilas aptarė ir aktualius šalies energetikos klausimus. Kaip žinoma, iki tol buvo tiksliai nežinoma valdančiųjų poziciją tiek atominės elektrinės, tiek skalūnų dujų atžvilgiu. Iš to, ką Seimo pirmininkas kalbėjo Šakiuose, panašu, kad linkstama pasisakyti už atominę elektrinę bei skalūnų dujų žvalgybą Lietuvoje. Be to, V. Gedvilas gana kategoriškai pasisakė už tai, kad energetiniais klausimais būtų siekiama kiek įmanoma labiau atsiriboti nuo Rusijos. „Aišku, mes negalime nesiskaityti su rusais, ar jų įsierzinti, tačiau užsileisti visiškai taip pat nereikia. Turime parodyti, kad esame lietuviai ir mokėti apginti savo poziciją bei interesus“,- kalbėjo V. Gedvilas.

Seimo pirmininko nuomone, tiek atominė elektrinė, tiek skalūnų dujos padėtų pasiekti energetinę nepriklausomybę ir gerokai atpiginti dujų  bei elektros kainas Lietuvoje. „Viešėjau Amerikoje ir mačiau, kokį ekonominį poveikį turi skalūnų dujos. Galiu pasakyti, kad tie, kurių sklypuose jos rastos, gali visą dieną žaisti golfą, mat Amerikoje žemė su visomis joje randamomis naudingomis iškasenomis priklauso sklypo savininkui. Pas mus, kaip žinoma, naudingos iškasenos priklauso valstybei. Dėl ekologijos taip pat baimintis neverta. Dujų išgavimo technologija leidžia visiškai užtikrinti aplinkinių saugumą. Net vanduo po gavybos proceso yra išvalomas, o nusodintos kietosios dalelės, iš kurių susidaro klampi masė, panaudojamos kaip danga sąvartynams, ar kitur. Žodžiu, sistema yra sukurta, ji tikrai puikiai funkcionuoja ir mums nėra ko bijoti. Bet kuriuo atveju žvalgyti skalūnų dujas mes turime būtinai“,- įsitikinęs Seimo pirmininkas.