Antradienį Šakių kultūros centre „Jaunystė“ rajono gyventojai susitiko su sveikatos apsaugos ministru Aurelijum Veryga. Nors jis mūsų krašte lankėsi pirmą kartą, susidomėjusių jo vizitu buvo ne tiek daug, kaip tikėtasi. Susirinkusiems šakiečiams labiausiai rūpėjo ligoninės išsaugojimo, kompensuojamųjų vaistų sąrašo pakeitimo ir kiti su sveikata susiję klausimai.

Žadėjo neuždaryti

„Norėčiau aplankyti visus rajonus ir išsklaidyti tas baimes, kurių yra pasėta. Nėra nei juodų, nei žalių, nei baltų, nei raudonų sąrašų“, – patikino A. Veryga, užklaustas apie šiandienos aktualiausius klausimus ir „juodąjį sąrašą“ dėl Šakių ligoninės uždarymo.

Pasak jo, nors žmonių kasmet vis mažėja ir rajoninės ligoninės tampa nuostolingos, tačiau esą niekas rajoninių ligoninių neuždarinės ir nėra tokio plano. Žinoma, jei per metus visos lovos būtų užguldytos bent 300 dienų ir ligoninė nestovėtų tuščia, nereikėtų už šildymą ir kitų mokesčių mokėti, viskas būtų gerai. Tačiau jei ligoninėse turime 4 tūkst. lovų per daug, o senstančios visuomenės slaugai trūksta apie 3 tūkst. lovų – tai jau problema.

Šakių ligoninei vadovaujantis Algirdas Klimaitis išsakė savo nuomonę apie ligoninių reformą. Jis priminė 2001 m. atliktą švedų studiją, kur ir kokių ligoninių Lietuvoje reikia (Šakių ligoninė turėjo pranašumą Vilkaviškio ir Jurbarko ligoninių atžvilgiu)   bei apgailestavo, kad reforma sustojo. Ministras pritarė, kad 17 metų buvo „prasimarinuota“ ir daugelis sveikatos įstaigų šiandien tiesiog merdi, tad pokyčiai neišvengiami. A. Klimaičio nuomone, visgi nieko nėra blogiau, kaip ilga ir kankinanti mirtis.

Viena brangiausių sistemų

Rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis domėjosi, kodėl už tą pačią paslaugą miesto ir rajoninėse ligoninėse mokama skirtinga kaina. A. Veryga patikino, kad visos ligoninių paslaugos yra apmokamos vienodai. Tarkim, už paprastą apendicito operaciją Kauno klinikos gautų tiek pat, kiek ir Šakių ligoninė, tačiau jei būtų komplikacijų, už jas apmokėtų papildomai. Jis sutiko, kad yra skirtumas tarp konsultacijų apmokėjimo, tačiau nelaiko jo diskriminaciniu, nes mano, jog yra skirtumas, ar pacientą konsultuoja profesorius, ar paprastas gydytojas.

Neteisybe ministras pavadino nevienodą gydytojų atliktų paslaugų koeficientą – didžiųjų ligoninių gydytojams buvo mokama 0,9 euro, o mažųjų – 1,5 euro, o realiai, pasak ministro, rajoninėse ligoninėse gydytojas per naktį miega, o klinikose neturi kada atsisėsti, tad dabar stengiamasi visiems koeficientą suvienodinti iki 1 euro.

„Sveikatos sistema yra apskritai viena iš brangiausių. Ar protinga ją naudoti socialinių problemų sprendimui? Taip, galime į ligoninę suguldyti visus vaikus, kuriems nerandam globėjų, arba žiemą atvežti į skyrių senelius, tačiau ar tai teisinga? Ar ligoninė turi spręsti tokias problemas? – klausė svečias. – Jūs nepatikėsit, kokie ligoninėse sezoniškumai. Vasarą ir per bulviakasį žmonės neserga, o kai baigiasi darbai, prasideda ligos. Socialines problemas reikėtų spręsti kitaip.“

Pavojinga vieta?

Kaip informavo sveikatos apsaugos ministras, ligoninėse dabar stengiamasi žmones laikyti kuo trumpiau, nes, jo žodžiais, tai yra labai pavojinga vieta su gausybe infekcijų ir kitokia rizika.

„Kai klausi, kokie vaikai guli skyriuje, dažniausiai atsakymai du: arba kosi – koks nors kvėpavimo takų uždegimas, arba viduriuoja – koks roto virusas. Po savaitės tie, kurie kosėjo, viduriuoja, o tie, kurie viduriavo, kosi, – konstatavo A. Veryga. – Daugybė dalykų pasaulyje keičiasi, visas svietas stengiasi vaikų į ligonines nekišti, nes pirmiausiai – tai jiems didelis stresas, o antra – galimybė susigauti dar kokią ligą.“

Kadangi žmonėms reikalinga pagalba visą parą, ministras užsiminė apie planus nesudėtingiems atvejams ateityje įsteigti priėmimo kabinetus, kuriuose dirbtų skubios pagalbos medikas, galintis spręsti ir gydyti pats, be kitų gydytojų komandos, o tikras priėmimo skyrius turėtų būti aukštų technologijų skyriumi, kur yra kompiuteriniai tomografai ir kita sudėtinga įranga. A. Veryga įsitikinęs, kad didelėje ligoninėje 80 proc. atvejų ištiria būtent šis skyrius. Tad jei per parą sulaukia tik trijų pacientų, išlaikyti tokį skyrių su įranga ir naktiniais budėjimais yra labai sunku.

Nenori keisti vienų kitais

Šakiečiai senjorai domėjosi kompensuojamųjų vaistų sąrašu ir kodėl iš jo buvo išimti kai kurie vaistai. Konkrečiu atveju, šimtinis Betalokas. Jo vietoje buvo pasiūlytas kitas tos pačios sudėties vaistas.

A. Verygos nuomone, vaistai kainuoja labai brangiai, todėl daugelis žmonių dėl to patiria kritines išlaidas ir pradeda save riboti kažkur kitur – nepoilsiauja, nenusiperka normalaus maisto. Dairydamasis, kaip šios problemos sprendžiamos kitose šalyse, jis pateikė Danijos pavyzdį, kur, pasak ministro, generinius vaistus (originalių vaistų kopijas) įsivedė prieš 17 metų ir jau užmiršo. Vieną savaitę danai geria vieno gamintojo tabletes, kitą – kito ir nesuka dėl to galvos. Turtingos šalys neišlaidauja vaistams ir nesiūlo tokių vaistų, kokių žmogus negalėtų įpirkti.

Pritardama A. Verygai, šeimos gydytoja Rima Laukaitienė teigė, jog žmonės paprasčiausiai turi įsitikinimą, todėl nenori pakeisti vienos firmos vaistų kitais.

A. Veryga informavo, kad kai buvo sutvarkytas vaistų kompensavimas, visi vaistai iš rezervinio sąrašo buvo įtraukti į kompensuojamųjų. Tai tie brangūs vaistai, kainuojantys po kelis tūkstančius, nuo onkologinių ir retų ligų, kurie iki šiol buvo nekompensuojami. Ministras prasitarė, jog, atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, ketinama nustatyti metinę perkamų vaistų sumą, t.y. jei žmogus ją viršytų, jam vaistai būtų išduodami nemokamai. Beje, jis pabrėžė, kad daugumai ligų vaistai kompensuojami 100 proc. ir aiškino, kad žmonės, mokėdami priemoką, išlaiko vaistines ir jų sandėlius, kuriuose jie saugo užsipirktus vaistus.

R. Laukaitienė prašė ministro pasidomėti greitosios pagalbos iškvietimo procedūra, kuri užtrunka labai ilgai, o kai pabaigoje patariama dar prisirišti ir gyvulius bei šunis, tampa iš viso nejuokinga. Kokia gali būti mintis apie gyvulius, kai tau, tarkim, sulaužyti šonkauliai. Svečias prasitarė, jog iš pradžių ir jis tuo piktinosi, tačiau, pabuvęs greitosios pagalbos centre, pakeitė savo nuomonę, nes jie turi paaiškinimą kiekvienam užduodamam klausimui ir jis visai logiškas.

Reikėjo seniai

Prakalbus apie pakeitimus mokyklų valgyklose, A. Veryga neslėpė – jau seniai reikėjo tai padaryti, nes šis aprašas buvo derinamas ne vienerius metus. R. Laukaitienės nuomone, mokyklų teritorijos turėtų būti uždaros, kad mokiniai negalėtų išeiti kada nori, kad nusipirktų kebabų, tada liktų tik mokyklų valgyklos.

„Sprendimą dėl maisto iš kebabinių siūlėme kitą – tėvai galėtų pinigus įdėti į elektroninę piniginę, t.y. mokinio pažymėjimą, su kuriuo būtų galima atsiskaityti tik mokyklos valgykloje“, – siūlė ministras.

Jis sutiko, kad maistas mokiniams gali būti neskanus dėl valgyklų darbuotojų fantazijos trūkumo, todėl šiandien jau yra susitarta su virtuvės šefais, kad jie paruoštų pavyzdinius valgiaraščius ir jie būtų pateikti švietimo įstaigų virėjams.