Pirmiau nusprendė, paskui diskutavo

gaisras taryba
Nuotr. Du to paties būsto savininkai prašė paramos gaisravietės sutvarkymui, tačiau savivaldybės taryba nusprendė paremti tik vieną iš jų.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Kurioziška situacija įvyko paskutiniajame rajono savivaldybės tarybos posėdyje. Finansinės paramos gaisravietės sutvarkymui prašė du Kidulių seniūnijos gyventojai, du to paties būsto savininkai, tačiau taryba nusprendė padėti tik vienam iš jų. Susizgribę, kokį sprendimą priėmė, posėdžio pabaigoje tarybos nariai puolė diskutuoti, svarstyti ir stebėtis vieni kitų elgesiu.

Gaisras Kidulių seniūnijos Žygėnų kaime kilo rugsėjo 15 d. Jo metu, kaip tikėtina, dėl neatsargaus rūkymo žuvo namo nuomininkė L. G. Nelaimės metu išdegė didelė dalis patalpų, baldai, įvairūs namų apyvokos daiktai. Namas priklauso dviem savininkams – kiduliečiams Virginijai Jakaitienei ir Romualdui Dulaičiui. Jie kreipėsi į Socialinės paramos skyrių dėl vienkartinės paramos (abiem savininkams po 400 eurų) skyrimo gaisro padariniams likviduoti. Tiesa, ar jiems tikrai reikia skirti paramą,  Finansų komitetas suabejojo, nes nė vienas iš savininkų minėtame būste negyvena, tad jie neprarado savo pastogės ir neliko be gyvenamojo ploto. Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė sakė, jog prašymus svarstė ir į galiojančią tvarką dėl paramos atsižvelgė Socialinės paramos skyrimo komisija. Be to, kaip teigė ji, Kidulių seniūnas Mindaugas Mykolaitis įsipareigoja prižiūrėti, kad darbai būtų atlikti ir gaisravietė sutvarkyta.

„Žmonės ten negyvena. Jie būstą nuomojo, vadinas, jis nebuvo savininkams labai reikalingas. Mes mokesčių mokėtojų pinigais sutvarkysime, o kas paskui? Parduos? Gal tą gaisravietę galima kitaip sutvarkyti, bet ne už 800 eurų?“ – klausimus žėrė Irena Haase.

Jai antrino ir Laurynas Suodaitis, niekaip negalėdamas suprasti, kodėl savivaldybė turi investuoti į privačią nuosavybę. Beje, tai, kad sutvarkius gaisravietę savininkai planuoja sodybą panaikinti, o sklypą išnuomoti, L. Pocevičiūtė atskleidė tik tarybos posėdžio metu. Finansų komitetas iš pradžių buvo nusprendęs paramos neskirti visai, tačiau išgirdęs, kad paramos tikslingumą kuruos seniūnas, apsisprendė sumą sumažinti perpus.

„Būtina peržiūrėti paramos skyrimo tvarką. Daug rajone nesutvarkytų sklypų. Tai žmonių turtas, bet ne būstas“, – posėdžio metu kalbėjo Eglė Dragūnaitytė.

Apie tai, kad reikia keisti paramos skyrimo tvarką, kalbėjo ne vienas, tačiau šiuo metu ji yra tokia, kokia yra, tad Finansų komitetas, kaip minėta, ragino paramos sumą sumažinti bent iki 200 eurų. Šis siūlymas buvo pristatytas prieš sprendimo priėmimą, tačiau kai kurie tarybos nariai tikino tai girdintys pirmą kartą ir net nežino motyvų. Vienas iš tokių – Romas Pukinskas.

Tarybos sekretorė Inga Kanapeckienė patiko, kad sprendimo projektas su pakeitimais visiems tarybos nariams buvo išsiuntinėtas išvakarėse, tad laiko pasižiūrėti į galutinį sprendimo variantą lyg ir buvo. L. Suodaitis dar kartą atkreipė dėmesį, kad savininkų tolimesni tikslai yra komerciniai ir jie abu turi kur gyventi. Jis pasisakė, kad tokiais atvejais parama išvis neturėtų būti skiriama. Tačiau šis jo siūlymas, kaip papildomas sprendimas, registruotas nebuvo, tad tarybos nariai balsavo – skirti ar ne savininkams po 200 eurų. Pirmiau buvo balsuojama dėl paramos skyrimo R. Dulaičiui ir tarybos nariai vieno balso skirtumu nusprendė paramos jam neskirti. Balsuojant dėl paramos skyrimo V. Jakaitienei savo sprendimą pakeitė R. Pukinskas ir parama jai skirta buvo. R. Pukinskas pripažino, kad išėjo paradoksas, tačiau jis, pamatęs, kur link krypsta situacija, nusprendė sprendimą pakreipti kita linkme.

„Aš apskritai buvau už maksimalią, 400 eurų sumą. Pamatęs, kad tiek susilaikiusių, nusprendžiau, kad būtų skirta bent jau 200 eurų parama“, – aiškino tarybos narys.

Po posėdžio neištvėrė Violeta Simonavienčienė.

„Esu labai nepatenkinta ir negaliu iš posėdžio išeiti nepasakiusi keleto pastebėjimų. Mes turėjome pasiūlymą skirti 400 eurų, atėję išgirstame 200 eurų ir priimam sprendimą, kad vienas gauna, kitas ne. Ir negauna tas, kuriam, žiūrint pagal pajamas, paramos gal net labiau reikėjo“, –  kalbėjo tarybos narė, akcentavusi, kad apskritai reikėtų didesnį dėmesį skirti aiškinamųjų raštų parengimui.

Jai pritarė ir I. Haase patikinusi, kad dažnai aiškinamieji raštai parengti nekokybiškai, su informacijos stygiumi, o norint ją išgauti iš rengėjų reikia traukte traukti. L. Suodaitis piktinosi, kad kai kurios detalės (pavyzdžiui, kad, sodybą likvidavus, planuojama sklypą nuomoti) paaiškėja paskutinę minutę.

Tomas Skaizgirys replikavo, kad susiklosčiusi situacija daugiau nei juokinga.

„Rodos, viskas parašyta lietuvių kalba. Gal neatidžiai dirbame, neatidžiai pažiūrime“, – kalbėjo jis.

Rima Rauktienė situaciją vadino paradoksalia ir tikino dar nežinanti, kaip reikėtų ją išspręsti ir taisyti.

„Manau, ir teisiškai dėl šio klausimo būtų galima padiskutuoti“, – svarstė ji.

Be to, R. Rauktienė prabilo ir apie tai, kad atskirų komitetų išvados prieš priimant sprendimus tarybos posėdžio metu turėtų būti pagarsintos ir akcentuojamos daug labiau.

Priimant sprendimą dėl paramos skyrimo susilaikė: Raminta Bastytė, Algimantas Damijonaitis, Eglė Dragūnaitytė, Martinas Eimutis, Ramūnas Kaunas, Edgaras Pilypaitis, Aušrelė Pukinskienė, Rima Rauktienė, Tomas Skaizgirys, Valdas Stankūnas, Laurynas Suodaitis, Mindaugas Tarnaukas. Minėtas R. Pukinskas vieną kartą susilaikė, kitą kartą balsavo „už“.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.